Kategorija: Augalai

Didžioji nasturtė priklauso nasturtinių (Trapaeolaceae) šeimai. Vienmetis, žolinis, vijoklinis, dekoratyvinis, kilęs iš Pietų Amerikos (Peru) augalas. Vaistinei žaliavai (Herbą Trapaeoli) gaminti plaunama visa antžeminė augalo dalis; žolė džiovinama natūraliai — pavėsyje. Žaliavoje būna gliukozido tropaeolino, kuris chemine sudėtimi artimas kryžmažiedžių šeimos augaluose esantiems gliukozidams (thiogliukozidams). Tačiau nasturčių žolė chemiškai dar ne visiškai ištirta, todėl, galimas […]

Paprastasis kaštonas yra daugiametis, stambus, dekoratyvinis medis. Jo žievė – tamsiai pilkšva, pumpurai kiaušiniški, lipnūs, padengti žvyneliais. Lapai – priešiniai, sudėtiniai. Žiedai – netaisyklingi, susitelkę šluotelėse, vaisius – rutuliška, dygliuota kekė. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Vaisiai prinoksta rugsėjo-spalio mėnesiais. Kaštonas savaime neauga, todėl jis sodinamas derlinguose dirvožemiuose, parkuose, soduose, sodybose, pakelėse. Vaistinei žaliavai renkama žievė, žiedai, […]

Pelkinis pūkelis yra vienametis, iki 20 cm aukščio žolinis augalas. Jo šaknis – liemeninė, šakota, stiebas taip pat šakotas su balsvais pūkais. Lapai lancetiški, plaukuoti. Augalas žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais šviesiai geltonais smulkiais žiedais, susitelkusiais graižuose. Auga drėgnuose laukuose, pievose, upių bei ežerų pakrantėse. Lietuvoje auga visur. Vaistinei žaliavai skinama antžeminė augalo dalis nuo birželio iki […]

Liekni iki 20 m aukščio medžiai su apvaliu ir išsikerojusiu vainiku, plunksniškais lapais ir smulkiais geltonais žiedais, susitelkusiais į stambius žiedynus, dažnai pasitaiko parkuose ir soduose, palei kelius Ukrainoje, Šiaurės Kaukaze, Moldavijoje, kaukazėje ir Vidurinėje Azijoje. Tai japoninė sofora dekoratyvinio medžio tėvynė — Kinija, jis taip pat paplitęs Japonijoje, Korėjos pusiasalyje. Nuo seno augalo žiedpumpuriai, […]

Vaistinis šalavijas yra lūpažiedžių šeimos daugiametis augalas. Paplitęs beveik visuose žemynuose, ypač tropinio ir subtropinio klimato juostose. Žemėje auga apie 700 rūšių. Vaistinis šalavijas kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių. Šalavijo, kaip vaistinio augalo, istorija siekia antikos laikus. Dioskoridas sakė, kad šalavijas šventa žolė”. Pirmieji Europoje šalaviją išgarsino romėnai, o vėliau, viduramžiais, jį augino vienuolynų daržuose […]