Kategorija: Augalai

Julijos raktažolė (P. juliae Kusn.). Auga Kaukaze. Aukštis — 10-15 cm. Bestiebė, mūsų sąlygose užauga 8-10 cm aukščio. Lapai apvaliai kiaušiniški, stambiai dantyti, žali su melsvu atspalviu, sudaro skrotelę. Žiedai violetiniai ir rožiniai, pavieniai, 2-3 cm skersmens. Žydi gegužės mėn. Sėklas silpnai mezga. Žiemoja nepridengta. Puokštėms žiedai dėl trumpo žiedkočio netinka. Paprastoji raktažolė (P. vulgaris […]

Šiaudenis, paprastai vadinamas voratinkliniu augalu arba voratinkline lelija, yra augalų gentis, kuriai priklauso įvairios rūšys, kai kurios iš jų populiarios kaip kambariniai augalai. Pateikiame keletą bendrų Šiaudenio augalų priežiūros rekomendacijų: Šiaudienis: šviesa: Šiaudenio augalai mėgsta ryškią, netiesioginę šviesą. Jie gali pakęsti šiek tiek tiesioginių saulės spindulių, ypač rytinių, tačiau venkite aštrios popietinės saulės, nes ji […]

Veigelė (Weigela) yra dekoratyvinis krūmas, priklausantis Caprifoliaceae (šalpusnių) šeimai. Dėl savo spalvingų žiedų ir palyginti nesudėtingos priežiūros, veigelė yra populiari tarp sodininkų. Šis krūmas yra kilmės iš Rytų Azijos, įskaitant Korėją, Japoniją ir Šiaurės Kiniją, ir yra įvairių veislių, kurios skiriasi lapų spalva, žiedų forma ir krūmo dydžiu. Veigelės Savybės Žydėjimas: Veigelė žydi pavasario pabaigoje […]

Garšva yra daugiametis, invazinis augalas, priklausantis Asteraceae (astrinių) šeimai. Jis plačiai paplitęs visame pasaulyje ir yra žinomas dėl savo stipraus, kartaus skonio. Garšva gali augti įvairiose aplinkose, nuo laukų iki dykumų ir netgi miestų apleistose vietose. Tai yra atsparus ir lengvai plintantis augalas, kuris dažnai laikomas piktžole. Garšvos Savybės Lapai: Garšvos lapai yra pailgi, siauri, […]

Baziliko augalo priežiūra apima keletą pagrindinių veiksmų, užtikrinančių jo sveikatą ir gyvybingumą. Pateikiame vadovą, kaip prižiūrėti baziliko augalą: Šviesa: Baziliko augalams reikia daug saulės šviesos, kad jie gerai augtų. Baziliką statykite tokioje vietoje, kad jis gautų bent 6-8 valandas saulės šviesos per dieną. Jei bazilikus auginate patalpoje, idealiai tinka saulėta palangė. Laistymas: Bazilikai mėgsta nuolat […]

Paprastoji bitkrėslė priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis augalas. Graižai sukrauti tankiose, skydiškose šluotelėse. Liežuviškų žiedų nėra. Bitkrėslė žydi liepos ir rugpjūčio mėn. auksinės geltonos spalvos žiedais. Auga pamiškėse, atšlaitėse, ant ežių, prie sodybų ir kt. Ši vaistažolė gausiai auga pietinėje LTSR dalyje, šiaurinėje retai aptinkama. Vaistinei žaliavai (Flores Tanaceti, Flores Athanasiae, Flores Balsamitae) […]

Pūslėtasis guveinis priklauso guveininių (Fucaceae) šeimai. Šio guveinio yra keliolika formų ir jos visos tinka vaistinei žaliavai gaminti. Tai jūrų dugno augalas, kuris auga prie akmenų. Paplitęs Baltijos ir Siaurės jūrose, Siaurės Atlante. Lietuvos pajūryje guveinį bangos išmeta į krantą, atneštą iš žymiai tolesnių jūros sričių, nes mūsų respublikos pajūrio dugnas yra smėlėtas ir jis […]

Taukė, arba šunlielė (liaudyje dar vadinama gyvakauliu, kaštavolu, kaulažoliu, kiaulažole, takuke ir kt.), daugiametis žolinis, medingas, maistinis, dažinis, iki 100 cm aukščio augalas. Vaistinės taukės stiebas storas, stambus, lapai šiurkštūs, pailgi, nusmailėję. Augalo žiedai susitelkę purpurinės arba lelijinės spalvos suktukus. Šaknys storos, šakotos, iš išorės beveik juodos, vidus baltas, aitraus skonio. Žydi gegužės liepos mėnesį. […]

Žalioji rūta yra daugiametis augalas. Jos stiebas – status, plikas ir šakotas. Lapai stori, pražanginiai, plunksniški, pilkšvai žali. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais žalsvai gelsvais žiedeliais, sukrautais skėtinėse šluotelėse. Rūta Lietuvoje savaime neauga, todėl auginama darželiuose, soduose, kapinėse, skveruose. Jos tėvynė – Pietų Europa. Vaistinei žaliavai skinama antžeminė augalo dalis butonizacijos fazėje arba žydėjimo pradžioje. Ji džiovinama […]

Balinis ajeras priklauso ajerinių (Araceae) šeimai. Mūsų respublikoje paplitęs augalas. Upių ir ežerų pakraščiais sudaro ištisus plotus. Tai daugiametis augalas; atgabentas į mūsų kraštą iš Azijos XIV šimtmetyje, puikiai aklimatizavosi, tačiau sėklų nesubrandina ir dauginasi vegetatyviniu būdu. Persai ir arabai paruoštus šviežius šakniastiebius vartoja valgiui. Vaistinei žaliavai gaminti šakniastiebiai kasami rudenį arba anksti pavasarį, kurie […]