Valgomoji morka – Archeologiniai radiniai pasakoja, kad morkas maistui ir vaistams žmonės vartojo jau prieš keturis tūkstančius metų. Graikų gydytojai jų sėklomis gydė kosulį, dusulį, plaučių tuberkuliozę. Iš Graikijos morkos pateko į Romą ir pasidarė labai populiarios. Jų garbei poetai kūrė eiles, rašytojai – apsakymus, virėjai ruošė „stebuklingus” patiekalus, o gydytojai jomis gydė.
XIV amžiuje morkos pradėtos auginti ir Rusijoje. Jas vertino kaip maistinį ir vaistinį augalą. Gydė žaizdas, nudegimus, akių, inkstų ligas.
Morkos padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, stiprina organizmą.
Jose yra daug vitaminų, mineralinių druskų ir kitų medžiagų, kurias organizmas lengvai pasisavina. Morkos – polivitamininis augalas, o vitaminai grožio ir jaunystės eliksyras. Jose yra daug karotino geltonai dažančios medžiagos, kuri kepenyse virsta vitaminu A.
Karotinas (provitaminas A) reikalingas akims, organizmo augimui, odai ir gleivinėms. Trūkstant jo, žmogus prietemoje pradeda prasčiau matyti (vištakumas). Be to, jis padeda greičiau išgydyti miežį”, augantį ant akies voko.
Morkose yra vitaminų: 0,1 mg% B₁, 0,05 mg% B₂, 0,5 mg% C, B6, E, K, pantoteno, folinės ir nikotininės rūgščių, flavonoidų, cukrų, riebalų, eterinio aliejaus ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.
Atsiminkite: vitaminas E labai svarbus reguliuojant kai kurias organizmo funkcijas.
Jo trūkstant, sutrinka daugelis fermentinių sistemų, baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vandens apykaita. Dėl to kinta kraujo indų pralaidumas, silpniau susitraukia raumenys, daugėja cholesterino. Ypač geras karotino ir vitamino E derinys (artimas šaltalankio aliejui) gaunamas verdant morkas aliejuje.
Morkose yra nemažai organizmui reikalingų mineralinių druskų: kalio, fosforo, geležies, vario, kobalto, jodo, kalcio, magnio, cinko, molibdeno, nikelio ir kt. Šių cheminių elementų (mineralinių medžiagų) yra organizmo audinių ląstelėse bei skysčiuose. Jie dalyvauja sudėtinguose maisto medžiagų virškinimo bei medžiagų apykaitos procesuose.
Be geležies negali susidaryti hemoglobinas, audinių kvėpavimui reikalingas varis, skydliaukės veiklai – jodas. Jeigu organizmas negauna pakankamai kalcio bei fosforo, tai sutrinka kaulų struktūra, o magnis ir kalis labai reikalingi normaliai širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai.
Jeigu padidėjęs kraujospūdis, tai labai svarbu su maistu gauti daugiau magnio.
Šviežias morkų sultis suaugusiesiems rekomenduojama gerti du kartus per dieną po pusę stiklinės pavalgius, kai užkietėję viduriai. Tinka nuo hemorojaus. Mažiems vaikams patariama duoti gerti po vieną valgomąjį šaukštą ryte ir vakare.
Morkų sulčių galima duoti išsekusiems ligoniams, esant mažakraujystei, avitaminozei, sergant šlapimo takų akmenlige, lėtiniu cholecistitu, gastritu, laringitu, nefritu ir kt. Be to, jų sultys skatina šlapimo išsiskyrimą (po vieną valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną prieš valgį keletą mėnesių).
Ruošiant maistui morkas ar jų sultis, reikia įdėti riebalų arba grietinės, nes karotinas lengviau tirpsta riebaluose, aliejuose, tuomet organizmas jį lengviau pasisavina. Morkas reikia ruošti prieš pat vartojimą, nes karotinas, veikiamas saulės ir šviesos, skyla.
Morkos gerina virškinimą, sužadina kūdikius krūtimi žindančių motinų pieno liaukų sekreciją. Morkų sulčių nepatariama gerti tuomet, kai paūmėja skrandžio opos.
Nuovirą, paruoštą iš viso augalo, rekomenduojama gerti sergant kepenų ligomis.
Sutarkuotą morką galima dėti prie žaizdos arba žaizdą plauti jos sultimis. Dėl to sumažėja skausmas bei uždegimas, geriau regeneruojasi epitelis.
Sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, morkos padeda mažiau negu kitos daržovės, jas reikėtų vartoti po širdies infarkto.
Liaudies medicina siūlo morkų sėklų nuovirą gerti nuo šlapimo pūslės akmenligės. Farmacijos pramonė gamina preparatą daukariną, kuris veikia spazmolitiškai,
Plečia širdies kraujagysles.
Morkos naudojamos ir kosmetikai, nes jos gaivina ir švelnina odą, didina jos elastingumą. Daromos jų vitamininės kaukės, kurios ypač tinka senstančiai, raukšlėtai veido odai. Rekomenduojama 1-2 kartus per savaitę tepti veidą smulkiai sutarkuotų morkų tyrele, sumaišyta su kiaušinio tryniu (santykiu 2:1), ir laikyti 20-30 min.
Be to, morkose, kaip ir kitose daržovėse bei vaisiuose, yra ląstelienos bei pektinų reikalingų organizmui medžiagų. Jos gerina žarnyno peristaltiką, padeda išsituštinti. Manoma, kad balastinės medžiagos turi įtakos cholesterino apykaitai organizme ir stimuliuoja tulžies rūgščių, kurių sudėtyje yra cholesterino, susidarymą i pašalinimą iš organizmo.
Be to, vartojama profilaktiškai nuo tulžies akmenų, aterosklerozės, ischeminės širdies ligos. Taigi morkos reikalingos mūsų mitybai. Jas kramtant, stiprėja dantys, masažuojamos dantenos.
Morkų vertę nusako karotino kiekis.
Žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai mažai kitų daržovių, morkos yra vienintelis karotino šaltinis. Todėl labai svarbu, kad maistui skiriamose morkose būtų kuo daugiau karotino ne tik rudenį, bet ir pavasarį. Jo nuostoliai morkose priklauso nuo laikymo sąlygų. Laikant morkas nepritaikytuose sandėliuose, karotino dingsta 25-30%.
Bandymais nustatyta, kad, laikant morkas neužrištuose polietileniniuose maišuose, karotino išlieka daugiausia (temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 2° C). Esant aukštesnei temperatūrai, maiše atsiranda vandens, dėl to morkos pūva. Atsiminkite, kuo aukštesnė temperatūra, tuo daugiau morkos netenka karotino.
Jeigu sandėlyje santykinis oro drėgnumas nedidelis, o morkos laikomos polietileniniuose maišuose, tai viršutinį morkų sluoksnį patartina užberti plonu sluoksniu pjuvenų, kad jos nevystų.
