Abrikosai priklauso slyvų šeimai ir dažniausiai aptinkami Vidurio ir Rytų Azijoje, Kaukaze, Irane ir Turkijoje. Iš esmės šiuos vaismedžius galite rasti vietose, kur didžiąją metų dalį šilta, o šalta tik trumpą laiką. Dėl šios priežasties abrikosai ilgai neužsibūna. Jie pradeda žydėti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, net prieš išlendant lapams.
Deja, mūsų abrikosų medžiai dažnai nukenčia nuo pavasario šalnų, kai pražysta per anksti. O jei pavasariniai orai per ilgai išliks vėsūs, gali žūti ir jauni vaisių užuomazgos. Be to, specialistė sako, kad abrikosai išties jautrūs skersvėjams. Taigi, kai turime ilgą žiemą su daugybe temperatūros pokyčių, vargšai augalai gali nukentėti net nepradėję žydėti. O kadangi žiedpumpuriai prabunda per lietų, vėliau jie tampa dar labiau pažeidžiami šalnų, todėl daugelis jų miršta. Be to, vėsūs ir lietingi Lietuvos orai padeda plisti grybelinėms ligoms.
Taigi iš esmės dėl visų tų dalykų, kuriuos ką tik paminėjau, pavyzdžiui, dėl oro sąlygų ir kenkėjų, mūsų vietovėje esantys abrikosų medžiai neduoda tiek daug vaisių, o vaisiai nėra tokie geri. Štai kodėl mes negauname tiek abrikosų, kiek pietiniuose regionuose, ir jie sunoksta ilgiau (tai iš tikrųjų padeda jiems turėti geresnį sezoną).
Orai keičiasi – galite pabandyti pasodinti abrikosus, bet būkite atsargūs, nes per anksti pražydę juos dažnai nukenčia pavasario šalnos.
Kur galite augti ir kaip tai padaryti?
Prieš perkant abrikosų sodinukus reikėtų pasiteirauti pardavėjo (geriausia – iš sodininkystės ūkio ar profesionalaus sodininko), ar sodinukai tiks mūsų šaltesniame klimate. Įsigiję kelis sodinukus, turite pasirinkti tinkamą vietą jiems sodinti. Abrikosai mėgsta šiltą, purią, gerai vėdinamą dirvą. Idealus variantas yra priesmėlio dirvožemis, kuriame yra daug humuso. Šie medžiai nemėgsta per drėgno dirvožemio, todėl suraskite šiltą vietą, apsaugotą nuo vėjo.
Kaip sakiau anksčiau, abrikosus gali lengvai sugadinti šaltis. Taigi, rinkdamiesi vietą savo medžiams, turėkite tai omenyje. O, iš tikrųjų geriau sodinti kelis vaismedžius kartu. Tokiu būdu padidinate tikimybę, kad bent kai kurie iš jų pasiseks. Be to, daugiau medžių padeda apdulkinti žydėjimo metu.
Paprasčiausias būdas Lietuvoje auginti abrikosus – prie sienų medinėmis atramomis pradėti auginti jaunus sodinukus. Geriausia sodinti medžius ir pastatyti atramas pietinėje namo pusėje, kur mažiau vėjo, ypač iš šiaurės. Taip lengviau apsaugoti medžius nuo šalčio ir užtikrinti, kad žiedai nesušaltų, kaip minėjo mūsų konsultantas. Žydėjimo metu vėjas padeda apdulkinti, bet taip pat naudinga purtyti medžius ar jų šakas.
Orai keičiasi – kodėl gi nepabandžius sodinti abrikosų? Kai kurios abrikosų rūšys neapdulkina pačios, todėl iš tikrųjų verta sodinti skirtingų veislių medžius, kaip minėjome anksčiau.
Abrikosus geriau sodinti pavasarį, nes pasodinus rudenį, šaknys gali nušalti ir neaugti žiemą. Bet jei tikrai norite jas sodinti rudenį, galite naudoti eglių šakas, kad apsaugotumėte kamienus ir šaknis nuo šalčio. Tiesiog apvyniokite juos aplink medžius. Taip pat reikėtų mulčiuoti pomedžius. O ir saugokitės elnių, kiškių, pelių ir pelėnų, nes jie mėgsta graužti jaunus abrikosų kamienus, šaknis ir kaklus.
Jei abrikosai vėliau užaugins vaisių kekę, tikėtina, kad vaismedžiams reikia kalkių. Taigi rudenį būtinai į dirvą įpilkite kalkių.
Abrikosus galite dauginti skiepijant ir pumpurais. Tam tikros abrikosų rūšys negali apsidulkinti, todėl geriausia sodinti kelių veislių medžius kartu, kaip jau minėjau anksčiau.
Pavasarį kovojant su grybelinėmis ligomis abrikosus galite purkšti fungicidais. Tai daroma, kai abrikosai yra žalio kūgio stadijoje, naudojant 1 procento Bordo mišinį. Abrikosai paprastai turi mažiau kenkėjų problemų, palyginti su kitais kaulavaisiais.
Ei, kintant klimatui ir viskam, galite pabandyti pasodinti abrikosų, žinote? Lietuvoje jie dažniausiai sunoksta apie liepos pabaigą – rugpjūčio pradžią ir mėgaujasi šviežiais, džiovintais ar perdirbtais.
Sunoksta skanūs vaisiai
Taigi, kai pasodinsi tuos medžius, sodininkas sako, kad turi būti kantrus. Kad abrikosai pradėtų derėti, prireikia maždaug 3–5 metų. Paprastai Lietuvoje jie suvalgomi liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje. Žmonės mėgaujasi jais šviežiais, džiovintais ar paverstais kitais gėrybėmis.
Abrikosai yra geriausi, kai jie yra visiškai prinokę. Tačiau neskubėkite skinti tų, kurie dar pusiau žali. Jei juos nuskinsite per anksti, jie bus kieti, beskoniai ir nesubręs taip gražiai, kaip ant medžių likę. Jei planuojate virti abrikosų uogienes ar kompotus (kurie yra skanūs ir aromatingi), keletą audinių likučių galite užkasti po medžiais. O jei mėgstate abrikosus ir perkate juos dideliais kiekiais, galite ir džiovinti.
