Gentis labai didelė ir įvairi – apie 2000 rūšių, karpažolinių (Euphorbiaceae). Tai nereiklios kambarinės gėlės. Visos karpažolės turi baltų, lipnių, nuodingų pieno sulčių, kurios teka iš sužeistos augalo vietos. Karpažolių žiedais visi dažniausiai vadina ryškias pažiedes, kurios supa neryškius, mažus karpažolių žiedus.
Patyrinėję žiedus iš arčiau, nesunkiai tuo galime įsitikinti. Raudonžiedė karpažolė kilusi iš Madagaskaro. Krūmas šakotas, stiebai ir šakos bukai keturbriauniai, apaugę ilgais, tiesiais, kietais dygiais, padengtais mėlynu vaškiniu apnašu. Lapai 1,5-7 cm ilgio, išsilaiko tik šakų viršūnėse. Žiedai dažnai po kelis sukrauti į skydišką kekę. Pražysta pavasarį, gausiai ir ilgai žydi beveik visus metus.
Karpažolės nepakenčia per didelės drėgmės. Vasarą laistoma labai saikingai, o žiemą visai mažai. Tačiau joms reikia saulės. Žemė turi būti derlinga, laidi vandeniui. Dauginama auginiais. Nupjovus juos reikia padėti saulėtoje vietoje, kol uždžius pieniškos sultys. Žaizda apibarstoma trinta medžio anglimi. Auginiai sodinami negiliai į išplautą smėlį ir laikomi 20-25°C temperatūroje.