Eleborai (Helleborus), yra anksti pavasarį ar net žiemos pabaigoje žydinčios daugiametės gėlės, garsėjančios atsparumu šalčiui, ilgaamžiškumu ir žiedų įvairove. Tai sodininkų mylimas pasirinkimas pavėsingoms vietoms, kur ankstyvas žydėjimas tikrai džiugina po ilgos žiemos.
Trumpa apžvalga
- Lotyniškas pavadinimas: Helleborus
- Žiedai: papirpiami, nuo baltų, žalsvų, rožinių, violetinių, tamsiai bordo iki raudonų ir net „juodų“, dažnai puošnūs, pilnaviduriai ar dryžuoti.
- Aukštis: 20–50 cm, priklauso nuo rūšies.
- Lapai: standūs, tamsiai žali, dažnai blizgantys ir lieka per žiemą (visžaliai).
- Žydėjimo laikas: labai ankstyvas – kovo–balandžio mėn. arba net vasario pabaigoje, kai kurių rūšių žiedai išsilaiko net kelias savaites.
Populiariausios rūšys
- Juodasis eleboras (Helleborus niger) – balti žiedai, žydi jau žiemą, liaudiškai „kalėdinė rožė“.
- Rausvasis eleboras (Helleborus orientalis) – spalvų įvairovė, populiariausias parkuose, pilnavidurės veislės.
- Kvapusis eleboras (Helleborus odorus) – žalsvai gelsvi, kvepiantys žiedai.
- Stambiažiedis eleboras (H. argutifolius) – žalsvai balti žiedai, dekoratyvūs lapai.
Auginimas ir priežiūra
1. Vieta
- Geriausiai auga pusiau pavėsyje arba pavėsyje (šalia krūmų, medžių).
- Saugoti nuo pavasario saulės, ypač žydėjimo metu, kad žiedų spalvos neišbluktų.
2. Dirva
- Puri, humusinga, nuolat drėgna (bet ne užmirkusi!).
- Silpnai šarminė arba neutrali (pH 6,5–7.5), netinka rūgšti ar molinga žemė.
- Nepatinka dažnas persodinimas – rinkitės nuolatinę vietą.
3. Sodinimas
- Geriausia sodinti ankstyvą rudenį arba pavasarį.
- Sodinant šakniastiebį įleiskite taip, kad „akutės“ būtų paviršiuje.
4. Laistymas
- Pavasarį laistyti gausiau, o vėliau labiau saikingai – gerai mulčiuota žemė sulaiko drėgmę.
5. Tręšimas
- Nepersūdykite – užteks komposto, rudenį arba pavasarį vieną kartą.
- Jeigu žemė nualinta, galima patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis (mažai azoto!).
6. Dauginimas
- Dalijant kerą – ankstyvą pavasarį ar po žydėjimo; sėklomis užauga ilgiau ir dažnai neatkartoja motininės spalvos.
Ligos ir kenkėjai
- Paprastai labai atsparūs, tačiau retkarčiais gali susirgti juodąja dėmėtlige ar būti užpulti šliužų, sraigių.
- Lapų patamsėjimas – gali būti grybelinė liga (nupjaukite pažeistus lapus, venkite užmirkimo).
Naudojimas
- Ankstyvas gėlių žiedas pavėsinguose gėlynuose.
- Puikiai dera natūralistiniuose, miško tipo, šešėlinėse kompozicijose su snieguolėmis, plukių, viendienių, paparčių grupėmis.
- Tinka skynimui, kompozicijoms.
Svarbios pastabos
- Visi eleborai nuodingi (ypač šaknys ir sultys), todėl sodinkite saugiame atstume nuo vaikų ir naminių gyvūnų.
- Mėgsta ramybę – kero nedalykite be reikalo.
Eleborai – nepaprastai ilgaamžės, atsparios, spalvingos ankstyvo pavasario rožės pavėsingoms vietoms. Mažai priežiūros, bet ilgai džiugina išskirtinėmis spalvomis net tada, kai dar likęs sniegas!
