Ar kada nors susimąstėte, kodėl žmonių grupės gali taip greitai supriešinti viena kitą? Eksperimentas „Apiplėšimo oloje“ atskleidžia įdomių įžvalgų apie genčių konfliktus ir parodo, kaip konkurencija gali paskatinti susiskaldymą – ir, stebėtinai, vienybę.
Psichologinė žaidimų aikštelė
1954 m. vasarą tyrėjai, siekdami suprasti grupės dinamiką, išsiuntė 22 berniukus į Robberso urvo valstybinį parką Oklahomoje. Kiekvienai grupei nežinant, kiti stovyklautojai buvo netoliese. Berniukai dalyvavo komandą stiprinančioje veikloje, pavyzdžiui, žygiuose pėsčiomis ir maudynėse, užmegzdami draugystę savo grupėse. Iš pradžių susibūrę „Ereliai“ ir „Rattleriai“ tapo varžybų pagrindu. Berniukai, vadovaujami savo tvirtai besiformuojančių lyderių, kūrė socialines normas ir unikalią tapatybę, kuri apibrėžė jų grupę. Įsivaizduokite: berniukai, vilkintys vienodais marškinėliais, kuriantys komandos simbolius ir iš esmės formuojantys savo mažą kultūrą – ir visa tai be jokio tiesioginio bendravimo su kita grupe.
Konkurencijos galia
Kai tik berniukai nesąmoningai pradėjo varžytis tarpusavyje konkurencinėje veikloje, bičiulystė virto varžybomis. Rattlers ir Eagles greitai prisipildė nuožmios konkurencijos dvasios, dėl to didėjo įtampa ir neigiami stereotipai. Kas galėjo pamanyti, kad paprastas žaidimas gali virsti visiška kova? Atsiradę tapatybės simboliai, tokie kaip galvos apdangalai ir vėliavos, sustiprino jų grupės lojalumą. Įdomu tai, kad dėl konkurencijos kilo ne tik žodinės patyčios, bet ir fiziniai susirėmimai. Šis eksperimento etapas yra ryškus pavyzdys, kaip iš paprastos konkurencijos gali išsivystyti priešiškumas, ir tai yra reali pamoka, kad kartais per akimirksnį tampame „gentine“ savastimi.
Įtampos mažinimas: pavyzdys, kaip išspręsti įtampą
Galbūt manote, kad bendravimas gali išgelbėti situaciją, tiesa? Deja, eksperimentas parodė ką kita. Tyrėjai bandė skatinti abiejų grupių diskusijas, siekdami skatinti supratimą ir mažinti priešiškumą. Vietoj to įtampa išaugo iki naujų aukštumų. Struktūrizuoti konfliktai įžiebė tolesnius sabotažo veiksmus, atspindinčius, kaip giliai įsišakniję išankstiniai nusistatymai gali užgožti bandymus išspręsti konfliktą. Šis niūrus priminimas rodo žiaurią tikrovę: vien kalbomis nesutarimų neįveiksi, o veiksmais. Berniukų nenoras bendradarbiauti dar labiau pabrėžė, kad kol grupės jaučiasi esančios konkurentės, taika atrodo nepasiekiama – tai tikra šviesa gilesnėms diskusijoms apie konfliktų sprendimą šiuolaikinėje visuomenėje!
Lūžio taškas: Bendrų sąlyčio taškų ieškojimas
Kai jau atrodė, kad konfliktas yra vienintelis kelias į priekį, būtinybė paskatino pakeisti nuomonę. Paskutinis iššūkis buvo bendra krizė, kai norint išgyventi buvo būtina bendradarbiauti – vandens rezervuaro remontas. Susidūrę su gresiančiu vandens trūkumu, ir Ereliai, ir Ratleriai suprato, kad jiems reikia vieniems kitų, kad išspręstų problemą. Šis lemiamas momentas parodė, kad nepaisant ankstesnio pasipriešinimo, bendradarbiavimas gali išsklaidyti grupės įtampą. Berniukai įrodė, kad kartais darbas siekiant bendro tikslo gali paversti varžovus sąjungininkais, primindamas mums, kad mūsų skirtumai blanksta, palyginti su bendrais žmogiškaisiais poreikiais. Šis atradimas pabrėžia bendradarbiavimo svarbą sprendžiant konfliktus, pabrėždamas, kad komandinio darbo galimybės gali lemti harmoniją.
Eksperimentas „Apiplėšimo oloje“ atskleidžia esmines įžvalgas apie konfliktus, varžybas ir bendradarbiavimo esmę. Mokydamiesi iš praeities, galime siekti bendrų tikslų ir skatinti supratimą, galiausiai skatindami taiką, o ne susiskaldymą.
