Liekni iki 20 m aukščio medžiai su apvaliu ir išsikerojusiu vainiku, plunksniškais lapais ir smulkiais geltonais žiedais, susitelkusiais į stambius žiedynus, dažnai pasitaiko parkuose ir soduose, palei kelius Ukrainoje, Šiaurės Kaukaze, Moldavijoje, kaukazėje ir Vidurinėje Azijoje. Tai japoninė sofora dekoratyvinio medžio tėvynė — Kinija, jis taip pat paplitęs Japonijoje, Korėjos pusiasalyje.
Nuo seno augalo žiedpumpuriai, žiedai ir vaisiai vartojami Rytų liaudies medicinoje ir mūsų šalies pietiniuose rajonuose kaip vaistas nuo įvairių kraujavimų. Šviežių soforos vaisių tinktūra vartojama sumušimams, nudegimams, egzemai, kerpligėms, karbunkulams, furunkulams gydyti, taip pat plaukams stiprinti. Nedidelės tinktūros dozės (po 20-30 lašų 2 kartus per dieną) iš įvairių augalo dalių padidina centrinės nervų sistemos tonusą.
Tradicinėje kinų medicinoje augalas vartojamas nuo uždegimų, kraujavimui stabdyti ir kaip vaistas nuo pabrinkimo. Jis skiriamas esant vidiniams kraujavimams ir kraujavimui iš nosies. Kai kurie Pietryčių Azijos šalių gydytojai teigia, kad atitinkamai paruošti soforos žiedai gali apsaugoti nuo insulto, nes jie sumažina kraujospūdį ir stiprina kraujagyslių sieneles.
Chemiškai augalą tirti pradėta daugiau kaip prieš 130 metų — 1853 metais. Tačiau ypač rimtą dėmesį farmakologai ir gydytojai pradėjo jam skirti po to, kai medicinos praktikoje paplito naujas preparatas rutinas; jį imta vartoti ligoms, kurias lydi kraujagyslių pralaidumo pažeidimas, hipertoninei ligai, sepsiniam endokarditui, reumatui, hemoraginėms diatezėms ir kitoms gydyti.
Nepaisant to, kad jau gaminamas sintetinis rutinas, dažniausiai jam gauti vartojama augalinė žaliava, ją ekstraktuojant. įdomu, kad kaip tik japoninė sofora skiriasi nuo kitų panašių augalų tuo, kad turi daug (iki 35%) rutino. Sofora apskritai gana universalus farmakologijos požiūriu augalas. Pavyzdžiui, palyginti neseniai sukurtas ir pasiūlytas metodas gauti iš jos apyvaisių lipams, kurie vartojami nudegimams, trofinėms opoms, egzemai, dermatitams ir niežulinėms odos ligoms gydyti.
Sėkmingai baigus klinikinius bandymus, TSRS sveikatos apsaugos ministerijos farmakologijos komitetas leido vartoti šį jos preparatą. Paaiškėjo, kad eterinės ir spiritinės soforos vaisių ištraukos antimikrobiškai veikia šieno lazdelę, auksinį stafilokoką ir žarninę lazdelę.
Eksperimentais su gyvūnais nustatyta, kad soforos apyvaisių tinktūra, leidžiant ją į vidų, stimuliuoja kraujo krešėjimą. Šis preparatas stabiliai sumažina arterinį kraujospūdį ir padidina kraujagyslių spūdį, vaisių antpilas etilo spirite sustiprina širdies darbą, sulėtina kvėpavimą, padeda greičiau išsivalyti pūlinėms žaizdoms ir vangiai gyjančioms opoms. Yra pagrindo teigti, kad japoninės soforos preparatai padės gydytojams gydyti įvairias vaikų ligas, dantų ir burnos ertmės gleivinės ligas.
