Paprastoji kraujažolė priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Daugiametis, žolinis, gausiai paplitęs augalas. Kraujažolė žydi visą vasarą baltais, į skydiškas šluoteles sukrautais žiedais. Auga sausesnėse pievose, dirvonuose, pakelėse, kartais dobiluose, vietomis labai gausiai.
Vaistinei žaliavai (Herbą Millefolii, Herbą Achilleae albae) gaminti žolė renkama žydėjimo metu. Tai labai senas vaistinis augalas. Mokslinė medicina daugeliu eksperimentų patvirtino kraujažolės efektingas, kraują stabdančias savybes. Ypač pastaraisiais dešimtmečiais Tarybų Sąjungos mokslo įstaigos visapusiškai tyrė kraujažolės terapinę vertę ir konstatavo didelę preparatų įtaką kraujo krešėjimui padidinti.
Žaliavoje randama: eterinio aliejaus, achilininės rūgšties, tanidų, inulino, asparagino, karotino, vitamino C, mineralinių druskų ir karčiųjų medžiagų.
Dabartiniu metu mokslinė medicina kraujažolę bei iš jos pagamintus preparatus plačiai vartoja stabdyti gimdos, hemorojiniams ir kitiems kraujavimams. Farmacinė pramonė dabar gamina tabletes ir skystą ekstraktą.
Pagal prof. Mušinskį ypač vertinga vaistų forma yra intractum, tai yra iš šviežios (žalios) žolės padaryta ištrauka arba tiesiog iš žalios žolės išspaustos sultys, kurios gerai veikia plaučių kraujavimus. Kraujažolė gana vertingas, neturintis pašalinio veikimo, vaistinis. augalas, kurio žolė gana plačiai vartojama mišinių (species) gamyboje. Mokslinėje medicinoje taikoma kaip amarum, spasmolyticum, emmenagogum ir cholagogum.
