Paprastoji bitkrėslė priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis augalas. Graižai sukrauti tankiose, skydiškose šluotelėse. Liežuviškų žiedų nėra. Bitkrėslė žydi liepos ir rugpjūčio mėn. auksinės geltonos spalvos žiedais. Auga pamiškėse, atšlaitėse, ant ežių, prie sodybų ir kt. Ši vaistažolė gausiai auga pietinėje LTSR dalyje, šiaurinėje retai aptinkama.
Vaistinei žaliavai (Flores Tanaceti, Flores Athanasiae, Flores Balsamitae) daugiausia naudojami žiedai, bet retkarčiais — ir visažolė. Daugelio autorių teigimais, žaliavoje randama karčios medžiagos tanacetino, eterinio aliejaus, kurio sudėtyje būna ketonotanacetono, kitaip vadinamo tujonu, šiek tiek borneolo, flavoninės kilmės dažo medžiagos ir kt.
Mokslinėje medicinoje bitkrėslė susidomėta XIX šimtmečio pradžioje kaip antihelmintiniu vaistu. Tenka pasakyti, kad šiuo metu dar atliekami eksperimentiniai darbai bitkrėslės farmakologiniam bei toksiniam veikimui nustatyti. Dauguma autorių nurodo, kad terapeutinis antiparazitinis veikimas prieš virškinamojo trakto parazitus (Ascaris, Oxyuris, Trichocephalus) priklauso tujonui. Tačiau šią vaistažolę reikia vartoti atsargiai, gydytojui nurodžius, nes nuo žaliavos ir jos produktų (eterinis aliejus) didesnių dozių galima rimtai apsinuodyti
