Vandentiekio bokštas gali būti pastatytas prieš miesto gyvenvietės skirstomąjį vandentiekio tinklų teritorijoje ar kitoje miesto ar gyvenvietės teritorijos vietoje arba už jos ribų, t. y. skirstomojo vandentiekio tinklo gale.
Kai vandentiekio bokštas pastatytas už vandeniu aprūpinamo objekto ribų, t.y. priešingoje pusėje, negu visi kiti vandentiekio įrenginiai, arba gyvenvietės teritorijoje, tokia vandentiekio schema vadinama sistema su kontrarezervuaru.
Grupiniai, rajoninių, geležinkelio transporto, taip pat specialios paskirties objektų vandentiekiai savo schemomis, įrenginių paskirtimi, sudėtimi bei išdėstymu gali griežtai skirtis nuo miestų ar gyvenviečių vandentiekio pagrindinės schemos. Dideliu schemų įvairumu ir įrenginių sudėtingumu pasižymi pramonės, iš dalies ir žemės ūkio įmonių vandentiekiai, apie kuriuos žinių dėl mažos veikalo apimties neįmanoma pateikti.
Sudarant vandentiekio projektą, reikia turėti atitinkamą medžiagą, kuria remiantis nustatomi ir apskaičiuojami įvairūs duomenys, reikalingi vandentiekio įrenginiams projektuoti. Vandens vartotojų teritorinis išsidėstymas, jų skaičius ir perspektyvinis vystymas imamas toks, kuris numatytas miesto ar gyvenvietės generaliniame plane. Vandentiekio įrenginiai turi būti projektuojami perspektyviniam laikotarpiui, nurodant jų statybos eiliškumą taip, kad, įvykdžius pirmos eilės įrenginių statybą, būtų galima juos vėliau praplėsti, nesutrikdant jau veikiančių įrenginių normalaus technologinio darbo režimo. Įrenginių apimtis projektuojamai statybos eilei apskaičiuojama iš tų duomenų, kurie numatyti generaliniame plane tam tikram perspektyviniam laikotarpiui.
Pagrindinės vandens vartotojų kategorijos ir vandens suvartojimo normos
Vandentiekio tiekiamą vandenį gali vartoti įvairūs vartotojai įvairiems reikalams. Miestuose, gyvenvietėse pagrindiniai vandens vartotojai yra:
Gyventojai ir dirbantieji pramonės bei žemės ūkio įmonėse, kurie vandenį vartoja gėrimui, valgiui gaminti, buto ir kūno švarai palaikyti, baltiniams skalbti, sanitariniams-higieniniams ir kitiems, t. y. Vadinamiems reikalams. Šios kategorijos vandens vartotojus centralizuotas vandentiekis turi visiškai patenkinti.
Vandens kiekis, kurį vienas žmogus suvartoja per parą arba vienas asmuo, dirbąs pramonės ar žemės ūkio įmonėje per darbo pamainą, vadinamas vandens suvartojimo norma. Vandens kiekis vartojamas buitiniams-ūkiniams reikalams, esti nepastovus. nes priklauso nuo miesto, gyvenvietės dydžio, jos sutvarkymo, santechninių įrenginių butuose bei įmonių patalpose, klimatinių ir daugelio kitų veiksnių, todėl per metus, sezoną ir net parą keičiasi. Projektuojant vandentiekio įrenginius, reikia žinoti ne tik vidutines, bet ir maksimalias vandens suvartojimo normas.
Nurodytos gyventojų buitiniams-ūkiniams reikalams naujos vandens suvartojimo normos, kurios gali būti taikomos sąlygomis, projektuojant miestų gyvenviečių vandentiekį.
Vis labiau plečiantis miestų, gyvenviečių tvarkymo darbams, didėjant įvairios paskirties objektų statybai, kylant materialiniam kultūriniam darbo žmonių lygiui, vandens suvartojama mūsų šalies miestuose, gyvenvietėse kasmet vis daugiau. Didesniems miestams, atskirais atvejais ir gyvenvietėms, ypač kurortinio tipo, vandens suvartojimo normos gali būti priimtos ir didesnės. Tam būtinos priemonės – nuotekų valymo įrenginiai.
