Miškinė sidabražolė – tai daugiametis, iki 40 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis – beveik horizontalus, storas, rausvai rudas, apaugęs plonomis šaknelėmis. Stiebai – keli, 15-35 cm aukščio, kylantieji arba statūs, plaukuoti.
Viršutinė dalis šakota. Lapai pirštiški, plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, o stiebiniai – bekočiai, geltoni triskiaučiai. Žiedai vienanamiai. Vaisius -1,6-2 mm ilgio lukštavaisis. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais.
Vaisius subrandina birželio-liepos mėnesiais.
Sidabražolė auga Tarybų Sąjungoje, Kaukaze, Vakarų Sibire. Paplitusi visoje Lietuvoje. Auga šlapiose ir drėgnose pievose, krūmuose, miškuose, durpynuose, kirtimų pakraščiuose.
Vaistinei žaliavai rudenį (rugsėjo-spalio mėn.) ar pavasarį (balandžio-gegužės mėn.) kasami šakniastiebiai. Juos reikia nuplauti šaltu vandeniu, nupjauti smulkias šakneles, supjaustyti ir išdžiovinti pavėsyje arba dirbtinėje džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 50-60 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava yra tamsiai ruda, bekvapė, pasižymi sutraukiamosiomis savybėmis. Tinkamai laikant, galima vartoti šešerius metus.
Vaistinėje žaliavoje yra raugų (iki 31% ), triterpeninių saponinų, dervų, flavonoidų, organinių rūgščių (elaginės ir kt.), flobafenų, vaško, krakmolo, mineralinių medžiagų. Antžeminėje augalo dalyje yra vitamino C, organinių rūgščių (obuolių ir elaginės), flobafenų, mineralinių medžiagų ir kt.
Miškinės sidabražolės šakniastiebiais gydomi uždegimai.
Be to, jie vartojami kaip sutraukiamasis, bakteriocidinis ir kraujavimą stabdantis vaistas. Raugai koaguliuoja eksudaciniame skystyje esančius baltymus, sudaro apsauginę plėvelę, kuri ir apsaugo nuo aplinkos poveikio, t.y. dezinfekuoja.
Sidabražole gydoma angina, faringitas, stomatitas, gingivitas, išopėjusi burnos gleivinė, taip pat sutrikęs virškinimas, gastritas (kai sumažėjęs rūgštingumas), žarnyno gleivinės uždegimas, įvairios kilmės viduriavimas (išskyrus bakterinį).
Sidabražole išoriškai gydomi nudegimai
Šlapiuojančios egzemos, kraujuojančios žaizdos ir opos, nušalusios vietos ir kt. Miškinės sidabražolės nuoviras ruošiamas šitaip: vieną valgomąjį šaukštą susmulkintos vaistinės žaliavos reikia užpilti stikline kambario temperatūros vandens, pavirti 10 minučių, ataušinti, perkošti ir gerti pusę arba vieną valandą prieš valgį po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną. Šitaip gydomi skrandžio bei žarnyno negalavimai, opaligė.
Miškinės sidabražolės dedama į vaistinių augalų mišinius, kuriais gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, viduriavimai, kai kurie žarnyno gleivinės uždegimai. Jos nuoviru skalaujama burnos ertmė ir gerklų gleivinė. Šakniastiebių nuoviru žmonės stabdo įvairius kraujavimus: plaučių, skrandžio, žarnyno, gimdos.
