Kambariuose auginami augalai yra kilę iš įvairių kraštų, todėl pagal jų prigimtį, reikia jiems atitinkamai drėgmės, šviesos, šilumos, oro ir maisto medžiagų.
Ne visi mūsų kambariai yra pakankamai šviesūs, saulėti, šilti ir tinkami visiems augalams, todėl kiekvienam kambariui reikia parinkti tokius augalus, kurie atitinka jo sąlygas. Beveik visiems augalams normaliai augti ir žydėti reikia šviesos. Ypač daug šviesos reikia visiems žoliniams, žydintiesiems ir margalapiams augalams.
Mažai apšviestuose kambariuose tokių augalų žiedai neišsivysto ir lapai netenka spalvų ryškumo. Daugiausia šviesos kambariuose gauna augalai, esantieji ant palangių, ypač pietų pusėje. Tačiau karščių metu tokius langus reikia užtiesti retomis užuolaidomis, nes deginančių saulės spindulių augalai nepakenčia.
Kambariuose, kurių langai yra rytų ar vakarų pusėje, šviesos esti mažiau, o kambariuose, kurių langai yra šiaurėje, visai mažai. Tokiuose kambariuose gerai gali augti tik kai kurie augalai. Ne visiems augalams reikia vienodos temperatūros. Daugumas augalų, kilusių iš tropinių ir subtropinių kraštų, gerai auga 16-18 laipsnių temperatūroje, tačiau kai kuriems lapuotiems ir spygliuotiems subtropiniams augalams reikia 8-14 laipsnių ir net dar žemesnės 5-8 laipsnių temperatūros.
Kenkia augalams ir staigūs temperatūros svyravimai, todėl kambaryje, kuriame jie auga, temperatūra turi būti pastovi. Temperatūra kambaryje priklauso nuo šildymo būdo, nuo to, ar už sienų yra apšildomos patalpos, ar laukas, ir nuo to, iš kokios medžiagos. pastatytas namas. Be to, arčiau krosnies ar radiatoriaus būna šilčiau, o prie langų šalčiau.
Nuo šildymo sistemos priklauso ir kambario oro drėgmė. Kambariuose, kuriuose yra centrinis šildymas, oras būna daug sausesnis negu krosnimi apšildomuose kambariuose. Todėl parenkant augalus kambariui, reikia į tai atsižvelgti, nes drėgnųjų tropikų ir subtropikų augalai sausuose kambariuose blogai auga. Vėdinamų kambarių oras daugumui augalų yra naudingas, tačiau, atidarius orlaides, reikaia augalus pastatyti tokioje vietoje, kad skersvėjis ar šalto oro srovė jiems nepakenktų.
Oro ir temperatūros sąlygas daugiau ar mažiau galima reguliuoti. Tačiau kambariams, kuriuose nėra pakankamai šviesos ir drėgmės, reikia parinkti atitinkamus augalus. Kambarinių augalų ištvermingumas priklauso ir nuo sąlygų, kuriose jie anksčiau augo. Šiltnamiuose augantieji augalai gauna pakankamai šviesos ir drėgmès. Todėl, atgabenti į kambarius, dažnai pavasarį arba rudenį, t. y. jų ramybės laikotarpiu. Jauni jie ima nykti. Norint to išvengti, reikia juos pirkti anksti augalai greičiau prisitaiko prie naujų sąlygų.
Atsižvelgiant į kambario sąlygas ir augalų savybes, nesunku pasirinkti tinkamiausius augalus kiekvienam kambariui. Augalų parinkimas, atsižvelgiant į kambarių saulėtumą. Saulėtuose kambariuose, kurių langai yra pietų ir pietų rytų pusėje, gerai auga beveik visi kambariniai augalai. Ant palangės prie pat stiklų galima laikyti kaktusus, toliau nuo stiklų azaliją, buvardiją, gloksiniją, jazminą kameliją, kinrožę, pelargonijas, oleandrą ir daug kitų margalapių ir žydinčių augalų.
Palmės (Palmae) labiausiai visų mėgiamos ir vertinamos
Toliau nuo lango ant stalelių ar kitų padėklų saulėtame kambaryje puikiai auga galenis, agapantusas, krinas, citrinmedžiai, aukuba, karališkoji begonija, mirta, palmės ir fygamedis. Mažai saulėtuose kambariuose, kurių langai yra rytų ir vakarų pusėje, ant palangių gerai auga mirta, sansevjerija, karališkoji begonija, fllokaktusas, aukuba, rakiažolės, hortenzija, gloksinija, uolaskélé. Toliau nuo langų palmės (feniksas, chameropsas), filodendras, smidrai, dracenos, araukarija ir kriptomerija.
Nesaulėtuose kambariuose, kurių langai yra šiaurės pusėje, gali augti tik tokie augalai, kuriems nekenkia šviesos trūkumas, būtent: aspidistra, paparčiai, smidras (Asparagus plumosus), chlorofitas, gebenė, zebrina. Ant. palangių netoli stiklo neblogai žydi begonijos. Pavasarį ir vasarą tamsiuose kambariuose galima laikyti kiparisą, araukariją ir kriptomeriją.
Šaltinis: gėlės
