Gervuogės augalais, kuriems priklauso gervuogės, avietės ir panašios rūšys, reikia šiek tiek rūpintis, kad jie derėtų ir duotų gausų derlių. Pateikiame keletą bendrų Gervuogės augalų priežiūros rekomendacijų:
Vietos parinkimas: Pasirinkite vietą, kurioje saulės šviesa šviečia ne mažiau kaip šešias valandas per dieną. Gervuogės mėgsta gerai drenuotą, organinių medžiagų turinčią dirvą.
Sodinimas: Gervuogės augalai paprastai sodinami anksti pavasarį. Eilėse juos išdėstykite maždaug 2-3 pėdų atstumu, o tarp eilių – maždaug 8 pėdų atstumu.
Dirvos paruošimas: Prieš sodindami gerai įdirbkite dirvą ir papildykite ją kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu, kad pagerintumėte drenažą ir derlingumą.
Laistymas: Dirvą nuolat drėkinkite, bet neperlaistykite, ypač vegetacijos metu ir augalams mezgant vaisius. Drėgmę sulaikyti gali padėti mulčiavimas aplink augalus.
Tręšimas: Tręškite subalansuotomis trąšomis anksti pavasarį, prieš prasidedant naujam augimui, laikydamiesi produkto etiketėje nurodytos rekomenduojamos dozės. Venkite pertręšti, nes tai gali lemti pernelyg intensyvų vegetatyvinį augimą, o tai gali pakenkti vaisių derliui.
Genėjimas: Gervuogė augalams prižiūrėti, sveikam augimui ir vaisių derėjimui skatinti būtinas genėjimas. Žiemą išpjaukite nudžiūvusius ar pažeistus kankorėžius ir išretinkite per tankiai augančius augalus. Po vaisių užmezgimo nupjaukite vaisius užmezgusias šakeles (vadinamąsias florikanas) iki pat žemės, o jaunesnes šakeles (primokanas) palikite kitų metų derliui.
Parama: Daugeliui Gervuogė veislių naudinga naudoti atramas, kad kankorėžiai laikytųsi vertikaliai ir būtų lengviau nuimti derlių. Įrenkite groteles, tvorą arba vielines atramas, kad galėtumėte prilaikyti kankorėžius.
Kenkėjų ir ligų kontrolė: Saugokite nuo įprastų kenkėjų, tokių kaip amarai, voratinklinės erkės ir japoniniai vabalai, taip pat nuo ligų, tokių kaip miltligė ir cukranendrių puvinys. Jei reikia, naudokite organines arba chemines apsaugos priemones ir nedelsdami pašalinkite bei sunaikinkite ligotą ar užkrėstą augalinę medžiagą.
Derliaus nuėmimas: Derlių nuimkite iš karto, kai tik prinokusios uogos bus paruoštos, kad nepernoktų ir nesugestų. Uogas skinkite atsargiai, kad nepažeistumėte trapių vaisių.
Žiemos priežiūra: šaltesnio klimato šalyse, įšalus žemei, apsaugokite Gervuogė augalus nuo žiemos pažeidimų mulčiuodami šiaudais arba lapais aplink augalų pagrindą.
Laikydamiesi šių priežiūros rekomendacijų, galėsite džiaugtis sveiku ir derlingu Gervuogės augalu savo sode.
Gervuogės apima įvairius Rubus genties augalus, kuriems priklauso gervuogės, avietės, rasos ir panašios rūšys. Štai keletas įprastų Gervuogės augalų rūšių:
Gervuogės (Rubus fruticosus):
Paprastasis gervuogynas (Rubus fruticosus): Augina dideles, saldžias ir sultingas gervuoges. Yra daug veislių, kurių vaisiai skiriasi dydžiu, skoniu ir augimo įpročiais.
Gervuogės be dyglių: Arapaho” ir „Navaho” veislės išvestos taip, kad būtų be spyglių, todėl jas lengviau skinti ir prižiūrėti.
Avietės (Rubus idaeus):
Raudonosios avietės (Rubus idaeus): Šios avietės paprastai būna raudonos, bet gali būti ir geltonos arba juodos. Veislės: „Heritage”, „Autumn Bliss” ir „Willamette”.
Juodosios avietės (Rubus occidentalis): Šios avietės taip pat vadinamos juodosiomis avietėmis, pasižymi išskirtiniu skoniu. Veislės: „Munger” ir „Bristol”.
Avietės (Rubus spp.):
(Rubus trivialis): Kilusios iš pietryčių Jungtinių Amerikos Valstijų, užaugina mažas, tamsias, saldaus skonio uogas.
Šiaurinis rasakalnis (Rubus flagellaris): Auga šiauriniuose regionuose, panašios į pietines rasas, tačiau jų augimo įpročiai šiek tiek skiriasi.
Hibridai:
(Rubus ursinus x idaeus): Europinės avietės, paprastosios gervuogės ir šilauogės kryžminimas. Boysenberry yra didelės, tamsiai violetinės spalvos uogos, turinčios saldžiarūgštį skonį.
Loganberry (Rubus loganobaccus): Tai gervuogių ir aviečių mišrūnė – pailgos, tamsiai raudonos uogos, pasižyminčios išskirtiniu rūgščiu skoniu.
Tai tik keli Gervuogės augalų rūšių pavyzdžiai. Kiekviena rūšis pasižymi savitomis skonio, vaisių dydžio, augimo būdo ir klimato ypatybėmis, todėl labai svarbu rinktis veisles, atitinkančias konkrečias auginimo sąlygas ir pageidavimus.
Gervuoges galima dauginti keliais būdais, įskaitant viršūnėlių sluoksniavimą, dalijimą, kietmedžio auginius ir šaknų auginius. Štai kaip dauginti braškes šiais būdais:
Viršūnės sluoksniavimas:
Pasirinkite sveiką, lanksčią lazdelę, kuri yra arti žemės.
Švelniai palenkite lazdelės galiuką prie dirvos ir užkaskite jį maždaug 2-4 colių gylyje.
Užkastą lazdelės dalį įtvirtinkite mažu akmenėliu arba sulenkta viela.
Reguliariai laistykite, kad dirva būtų drėgna.
Per kelias savaites ar mėnesius užkastoje lazdelės dalyje išaugs šaknys.
Kai šaknys susiformuos, nupjaukite nendrę nuo motininio augalo ir persodinkite ją į norimą vietą.
Dalijimas:
Gervuogės augalų kekę iškaskite ramybės periodu (nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario).
Aštriu kastuvu arba sodo šakėmis kruopščiai padalykite gūžę į mažesnes dalis, įsitikinkite, kad kiekvienoje dalyje yra kelios sveikos kankorėžiai ir dalis šaknų sistemos.
Persodinkite skyrius į paruoštą dirvą naujoje vietoje, pasirūpindami, kad jie būtų pasodinti tame pačiame gylyje kaip ir anksčiau.
Gervuogė auginiai:
Žiemos pabaigoje, kai augalai miega, imkite kietmedžio auginius.
Rinkitės sveikus, ligų nepažeistus maždaug pieštuko storio kankorėžius be jokių pažeidimų požymių.
Nupjaukite kankorėžius maždaug 6-12 cm ilgio dalimis, kiekvieną pjūvį darydami tiesiai po mazgu.
Auginius sodinkite tiesiai į paruoštą dirvą lauke arba į indus, pripildytus gerai drenuojamos šaknų terpės.
Auginius kruopščiai laistykite ir palaikykite nuolatinę drėgmę, kol išaugs šaknys (tai gali užtrukti kelis mėnesius).
Įsišakniję auginiai persodinami į nuolatinę vietą sode.
Šaknų auginiai:
Ramybės periodu iškaskite dalį augančio Gervuogės augalo.
Šaknis supjaustykite maždaug 2-4 cm ilgio dalimis, kiekvieną pjūvį švariai nupjaukite aštriu peiliu.
Šaknų auginius sodinkite horizontaliai į paruoštą dirvą taip, kad jų viršus būtų šiek tiek žemiau dirvos paviršiaus.
Kruopščiai laistykite ir palaikykite nuolatinę dirvos drėgmę, kol iš auginių išaugs nauji ūgliai (tai gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių).
Kai naujieji ūgliai išleis šaknis ir aktyviai augs, persodinkite juos į nuolatinę vietą.
Nepriklausomai nuo naudojamo dauginimo būdo, labai svarbu tinkamai prižiūrėti ir rūpintis naujai padaugintais Gervuogės augalais, kad jie sėkmingai prigytų ir augtų.
Gervuogių genėjimas yra labai svarbus siekiant palaikyti augalų sveikatą, skatinti vaisių derėjimą ir kontroliuoti augimą. Genėjimo būdai šiek tiek skiriasi priklausomai nuo Gervuogės rūšies (gervuogės, avietės ir kt.) ir nuo to, ar jos veda vaisius ant seno (floricanes), ar ant naujo (primocanes) augimo. Pateikiame bendrą gervuogių genėjimo vadovą:
Gervuogių genėjimas:
Vasaros genėjimas:
Vasarą pašalinkite visas nudžiūvusias ar ligotas šakeles.
Naujų kankorėžių viršūnėles nukirpkite, kai jos pasiekia maždaug 3-4 pėdų aukštį, kad paskatintumėte šakojimąsi ir šoninį augimą. Taip augalas tampa vešlesnis ir užaugina daugiau vaisinių šoninių šakelių.
Genėjimas žiemą:
Žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant naujam augimui, išpjaukite visas likusias negyvas ar ligotas šakeles.
Likusias kankorėžius išretinkite iki 4-6 stiprių, sveikų kankorėžių vienam augalui. Pašalinkite silpnus, verpstiškus ir nepageidaujamomis kryptimis augančius kankorėžius.
Nukirpkite likusių kankorėžių šonines šakas iki maždaug 12-18 cm ilgio. Taip skatinsite šoninių vaisinių šakelių vystymąsi.
Aviečių genėjimas:
Vasaros genėjimas:
Visą vegetacijos sezoną šalinkite nudžiūvusius, pažeistus ar ligotus kankorėžius.
Po vasaros derliaus nuėmimo nupjaukite kankorėžius, kurie vaisius (florikanus) užmezgė žemės lygyje. Šie kankorėžiai daugiau vaisių neduos.
Likusias kankorėžius retiname, kad vienam augalui tektų maždaug 4-6 sveikiausi ir stipriausi kankorėžiai. Pašalinkite silpnas, verpstiškas šakeles.
Genėjimas žiemą:
Žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį išpjaukite visas likusias negyvas ar ligotas šakeles.
Jei reikia, dar labiau praretinkite likusias šakeles, palikdami 4-6 stipriausias šakeles vienam augalui.
Likusių kankorėžių šonines šakas nupjaukite iki maždaug 12-18 cm ilgio.
Bendrieji patarimai:
Visada naudokite švarius, aštrius genėjimo įrankius, kad pjūviai būtų švarūs ir sumažėtų ligų rizika.
Kad išvengtumėte kenkėjų ir ligų plitimo, nugenėtą medžiagą išmeskite ne sode.
Kad apsisaugotumėte nuo spyglių, genėdami kerpes mūvėkite pirštines ir dėvėkite ilgas rankoves.
Apsvarstykite galimybę Gervuogė augalus aptverti grotelėmis arba paremti, kad jie laikytųsi vertikaliai ir palengvintų derliaus nuėmimą.
Laikydamiesi šių genėjimo rekomendacijų, galite padėti išlaikyti sveikus Gervuogės augalus ir užtikrinti gausų skanių uogų derlių.
Kas yra gervuogės?
Gervuogė yra Rubus genties augalų grupė, kuriai priklauso gervuogės, avietės, rasos ir panašios rūšys. Jiems būdingi dygliuoti arba dygliuoti stiebai ir paprastai jie užaugina valgomas uogas.
Kaip auginti gervuoges?
Gervuogė gerai auga saulėtoje ir gerai drenuotoje dirvoje, kurioje gausu organinių medžiagų. Pasodinkite jas anksti pavasarį, tinkamai išdėstykite, reguliariai laistykite ir tręškite. Kasmet jas genėkite, kad skatintumėte sveiką augimą ir vaisių derėjimą.
Kada geriausia sodinti Gervuogė?
Gervuogė geriausia sodinti anksti pavasarį, kai praeina šalnų pavojus ir galima dirbti dirvą. Tai leidžia augalams įsitvirtinti prieš vegetacijos sezoną.
Ar Gervuogė reikia atramos?
Daugeliui Gervuogė veislių naudinga atrama, kad jų kankorėžiai laikytųsi vertikaliai ir palengvintų derliaus nuėmimą. Įrenkite groteles, tvoreles arba vielines atramas, kad kankorėžiai būtų pririšti ir neišsikerotų.
Kaip genėti gervuoges?
Genint braškynus labai svarbu palaikyti augalų sveikatą ir skatinti vaisių derėjimą. Visą vegetacijos sezoną genėkite nudžiūvusius, ligotus ar pažeistus kankorėžius. Žiemą išpjaukite senus vaisius subrandinusius kankorėžius (florikanus), o likusius kankorėžius išretinkite, kad paskatintumėte naują augimą.
Kaip dažnai turėčiau laistyti Gervuogė?
Palaikykite nuolat drėgną, bet nepermirkusią dirvą, ypač vegetacijos metu ir augalams mezgant vaisius. Laistykite giliai ir reguliariai, ypač sausringais laikotarpiais.
Kokie kenkėjai ir ligos kenkia Gervuogė?
Gervuogė gali pažeisti tokie kenkėjai kaip amarai, voratinklinės erkės, japoniniai vabalai ir tokios ligos kaip miltligė, cukranendrių puvinys ir antraknozė. Reguliariai stebėkite augalus, ar nėra užkrėtimo ar ligų požymių, ir imkitės atitinkamų kovos priemonių.
Kada geriausia skinti Gervuogės uogas?
Skinkite Gervuogė uogas, kai jos visiškai prinoksta ir lengvai atsiskiria nuo augalo švelniai patraukus. Uogos turi būti stambios, sultingos ir visiškai nusidažiusios. Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo veislės ir vietos klimato.
Ar galiu auginti Gervuogė konteineriuose?
Taip, daugelį Gervuogė veislių galima auginti konteineriuose, jei konteineriai yra pakankamai dideli, kad juose tilptų augalo šaknų sistema ir būtų užtikrintas tinkamas drenažas. Auginimui konteineriuose rinkitės nykštukines arba vijoklines veisles ir pasirūpinkite, kad jos gautų pakankamai saulės šviesos ir vandens.
Kaip dauginti Gervuogė?
Gervuogė galima dauginti tokiais būdais kaip viršūnėlių sluoksniavimas, dalijimas, kietmedžio auginiai ir šaknų auginiai. Kiekvienu iš šių būdų augalai auginami auginiais arba dalimis, kurie įsišaknija ir išaugina naujus augalus. Kad pasiektumėte geriausių rezultatų, laikykitės konkrečių kiekvieno metodo dauginimo rekomendacijų.
Šiuose DUK atsakoma į kai kuriuos dažniausiai užduodamus klausimus apie „Gervuogė” augalų auginimą ir priežiūrą. Jei turite daugiau klausimų, nedvejodami kreipkitės į vietinius sodininkystės specialistus arba konsultavimo tarnybas, kad gautumėte individualų patarimą.
Žinoma! Gervuogės, kaip ir daugelis augalų, yra jautrios įvairiems kenkėjams, ligoms ir įprastoms problemoms. Štai keletas labiausiai paplitusių iš jų:
Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai:
Amarai: Šie maži vabzdžiai minta augalų sultimis ir gali iškraipyti lapus, stabdyti augimą ir platinti virusus.
Voratinklinės erkės: Šie maži kenkėjai siurbia sultis iš lapų, dėl to lapai pasidengia dėmėmis, pagelsta ir pasidengia tinklais. Jos klesti sausoje aplinkoje.
Japoniniai vabalai: Šie vabalai maitinasi lapais ir gali juos apgraužti, todėl sumažėja augalų gyvybingumas.
Aviečių vainiklapiai: Šios rūšies kandžių lervos įsiskverbia į aviečių augalų vainikus ir sukelia vytimą, sulėtėjusį augimą ir galiausiai augalų žūtį.
Aviečių tripsinis lapgraužis: Šio vabzdžio lervos įsiskverbia į aviečių kankorėžius, todėl pažeisti kankorėžiai nudžiūsta ir nunyksta.
Vaisiakūniai: Įvairios kandžių rūšys deda kiaušinėlius ant besivystančių vaisių, o lervos maitinasi vaisiaus viduje, todėl vaisiai pažeidžiami ir suprastėja jų kokybė.
Dažniausiai pasitaikančios ligos:
Grybinė liga, kuri ant lapų, stiebų ir vaisių atsiranda kaip baltas miltingas sluoksnis, dėl kurio sumažėja fotosintezė ir suprastėja vaisių kokybė.
Antraknozė: Grybinė liga, dėl kurios ant vaisių ir stiebų atsiranda tamsių, įdubusių pažeidimų, kurie sukelia vaisių puvinį ir augalo nykimą.
Cukranendrių puvinys: Grybinė liga, dėl kurios ant kankorėžių atsiranda nuo violetinės iki juodos spalvos pažeidimų, kurie lemia vaisių nykimą ir sumažėjusią derlingumą.
Šaknų puvinys: Įvairūs dirvožemyje plintantys grybai gali sukelti šaknų puvinį, dėl kurio pažeisti augalai gelsta, vysta ir galiausiai žūsta.
Pilkasis pelėsis (Botrytis vaisių puvinys): Grybelinė liga, kuri pažeidžia prinokusius vaisius, sukelia pilką neryškų apaugimą ir vaisių puvinį.
Dažniausiai pasitaikančios problemos:
Prastas vaisių derlius: Tai gali būti dėl netinkamo apdulkinimo, netinkamo genėjimo, maistinių medžiagų trūkumo arba kenkėjų ir ligų poveikio.
Vaisių kokybės problemos: Dėl aplinkos streso, maistinių medžiagų trūkumo arba kenkėjų ir ligų pažeidimų gali atsirasti tokių problemų kaip maži ar deformuoti vaisiai, netolygus nokimas ar neryškus skonis.
Žiemos sužalojimai: Žiemą, ypač šaltesnio klimato šalyse, braškynai gali būti jautrūs žiemos pažeidimams, dėl kurių kitą sezoną nyksta kankorėžiai ir sumažėja vaisių derėjimas.
Piktžolių konkurencija: Piktžolių konkurencija gali sumažinti augalų gyvybingumą ir vaisių derlių. Mulčiavimas ir reguliarus ravėjimas gali padėti sumažinti šią problemą.
Nepakankamas palaikymas: Be tinkamos atramos Gervuogė kankorėžiai gali išsikeroti ir susipainioti, todėl gali būti sunku nuimti derlių ir padidėti ligų rizika.
Gervuogės augalų kenkėjų, ligų ir įprastų problemų valdymas apima kultūrinių, mechaninių ir cheminių kontrolės metodų derinį. Tai gali būti tokie metodai kaip tinkama sanitarinė priežiūra, genėjimas, augalų gyvybingumo palaikymas, atsparių veislių naudojimas ir, prireikus, organinių ar cheminių preparatų naudojimas. Reguliarus augalų stebėjimas, ar nėra streso, pažeidimo ar užkrėtimo požymių, taip pat yra labai svarbus ankstyvam aptikimui ir valdymui.
