Aprašymai apie paslaugas bei prekes
Scylė, (Scilla), priklauso Asparagaceae šeimai ir yra vienas iš pavasario žiedų, kuris džiugina akį savo ryškiomis spalvomis ankstyvą pavasarį, kai dauguma kitų augalų dar tik pradeda žaliuoti. Scilės yra maži, daugiametiai svogūniniai augalai, kurie paprastai žydi balandžio ar gegužės mėnesiais, priklausomai nuo geografinės vietos ir oro sąlygų. Scilės Savybės Augimo forma: Scilės paprastai formuoja žemus […]
Skaityti
Vaistinė melisa priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, žolinis, maloniai citrinų kvapu kvepiantis augalas. Lietuvoje savaime neauga, bet kultūroje puikiai auga ir duoda gerus lapų derlius. Vaistinei žaliavai (Folia Melissae, Folia Melissae citrinae) žolė pjaunama prieš pat augalų žydėjimą; greitai natūraliai džiovinama pavėsyje bei pastogėse. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: flavoninės prigimties dažo ir rauginės medžiagos, pėdsakai […]
Skaityti
Daržinis poras – dvimetė vertinga maistinė ir prieskoninė daržovė. Pirmaisiais metais susiformuoja 15-20 lancetiškų ar linijiškų lapų, kurių makštys formuoja stiebą. Lapai būna žali arba žalsvai mėlyni, stambūs, 3-6 cm pločio ir 40-60 cm ilgio. Stiebas sudaro cilindriškos formos ropelę. Vertingiausia yra baltoji poro dalis. Antraisiais metais išauga žiedynas ir susiformuoja sėklos. Žiedai – balkšvi, […]
Skaityti
Jurginas – tai daugiamečių gumbasvogūnių augalų gentis, kilusi iš Meksikos ir Centrinės Amerikos. Jos labai vertinamos dėl ryškių, ryškiaspalvių žiedų, kurie būna įvairių formų ir dydžių. Štai keletas svarbiausių faktų apie jurginus: Žiedų spalvos: Jurginai būna įvairių spalvų: rožinės, raudonos, geltonos, geltonos, oranžinės, violetinės ir baltos. Kai kurių veislių žiedai dvispalviai arba įvairiaspalviai. Žiedų formos: […]
Skaityti
Paprastasis apynys – daugiametis, ne aukštesnis kaip 7 m vijoklinis augalas. Apynio šaknis yra daugiametė, vertikali, mėsinga. Jo stiebas briaunotas, šiurkštus, apaugęs kabliškais dygliais. Lapai stambūs, iškarpytais pakraščiais, priešiniai. Kuokeliniai žiedai yra šluoteliniuose žiedynuose, o piesteliniai – kankorėžio pavidalu susitelkę į varpas. Augalas žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Žiedai – žalsvai balsvi arba gelsvai žalsvi. Auga upių, […]
Skaityti
Pavasarinė raktažolė yra daugiametis, iki 30 cm aukščio žolinis augalas. Jo šakniastiebis – trumpas ir labai šakotas. Lapai – pamatiniai, skroteliniai, kiaušiniški, šviesiai žalsvi. Jų viršutinis paviršius raukšlėtas, apačia – plaukuota. Augalas žydi balandžio – gegužės mėnesiais geltonais, kvepiančiais žiedais. Auga sausesnėse pievose, pakelėse, šlaituose, dirvonuose, laukuose, miško aikštele Yra išvesta dekoratyvinių veislių, kurios auga […]
Skaityti
Sėjamoji aviža – vienametis, kultūrinis, varpinis, iki 100 cm aukščio augalas. Stiebas – stačias, nešakotas, lapai – linijiški, žiedai susitelkę šluotelėse. Žydi gegužės-birželio, o grūdus brandina rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Senovėje avižos augo kaip piktžolės, o vėliau jomis žmonės pradėjo šerti gyvulius. Avižų maistinė ir pašarinė vertė buvo pripažinta kur kas vėliau. Dabar avižos yra svarbi sėjamoji […]
Skaityti
Vaistinė taukė priklauso ežeininių (Borraginaceae) šeimai. Daugiametis, žolinis, dideliais, šiurkščiais, plaukuotais lapais augalas. Žydi birželio, liepos mėn., dažniausiai violetinės spalvos žiedeliais. Auga drėgnesnėse pievose, paupiais, pagrioviais, kartais aptinkamas sodybose. Šaknys stambios, žalios, gleivingos, išdžiūvusios labai kietos. Vaistinei žaliavai (Radix Symphyti, R. Consolidae) šaknys kasamos rudenį arba pavasarį. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: alantoinas, pektinas, gleivingos ir […]
Skaityti
Didžioji nasturtė priklauso nasturtinių (Trapaeolaceae) šeimai. Vienmetis, žolinis, vijoklinis, dekoratyvinis, kilęs iš Pietų Amerikos (Peru) augalas. Vaistinei žaliavai (Herbą Trapaeoli) gaminti plaunama visa antžeminė augalo dalis; žolė džiovinama natūraliai — pavėsyje. Žaliavoje būna gliukozido tropaeolino, kuris chemine sudėtimi artimas kryžmažiedžių šeimos augaluose esantiems gliukozidams (thiogliukozidams). Tačiau nasturčių žolė chemiškai dar ne visiškai ištirta, todėl, galimas […]
Skaityti
Kardelis (Gladiolus L.) Vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gumbasvogūninis daugiametis augalas, kilęs iš Pietų Afrikos. Stiebas stačias, nešakotas. Lapai kardo formos ir iš abiejų pusių apgaubia stiebą. Žiedai dideli, piltuviški, susitelkę į vienašalį arba dvišalį žiedyną — varpą. Spalva įvairi: nuo baltos iki beveik juodos. Žydi nuo liepos mėn. iki vėlyvo rudens. Kardelių yra daug kultūrinių formų […]
Skaityti