Pipirmėtė yra hibridas, išvestas XVII a. Anglijoje. Tai daugiametis, kvapus žolinis augalas. Stiebas – stačias, keturbriaunis, šakotas, plikas arba apaugęs retais plaukeliais. Lapai – priešiniai, kotuoti, pailgi, su smailia viršūne
Žiedai smulkūs, violetiniai, ir dantytais kraštais susitelkę stiebo ir šakučių viršūnėse. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais.
Pipirmėtė auginama darželiuose, soduose ir vaistažolių ūkiuose.
Vaistinei žaliavai pjaunami augalo lapai ir žolė butonizacijos fazėje arba tik pražydus, sausu saulėtu oru. Surinkta žaliava greitai džiovinama gerai vėdinamoje pastogėje, palėpėje arba dirbtinėje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žolė yra malonaus kvapo, sutraukiančio, aštraus, šaldančio skonio.
Lapai tinka vartoti pusantrų metų. Lapuose yra iki 2% eterinio aliejaus (jo sudėtyje yra 50% mentolio), kurio kiekis priklauso nuo veislės, meteorologinių, ekologinių, agrotechninių ir kitų sąlygų. Pipirmėtėje rasta limoneno, felandreno, pineno, dipenteno, acto bei valerijono rūgšties esterių, cineolio, glikozido mentazido, piperatozido, ramnozido, hesperidino, betaino, karotino (iki 40 mg%), vitamino C (134 mg%), ursolo, oleanolo ir kitų organinių rūgščių, raugų, pektininių ir mineralinių medžiagų, kartumynų, saponino, mangano, vario, stroncio ir kt.
Pipirmėtės lapų galeniniai preparatai veikia antiseptiškai, ramina skausmus, atpalaiduoja spazmus, gydo uždegiminius procesus, skatina tulžies išsiskyrimą. Juos vartojant, pagerėja apetitas, žarnyno peristaltika, liaukų sekrecija, virškinimas, sumažėja rūgimo, puvimo procesai žarnyne, atsipalaiduoja tulžies bei šlapimo pūslės latakai, tinka nuo pykinimo, vėmimo, skrandžio spazmų.
Ypač tinka sergant cholecistitu, cholangitu, tulžies pūslės akmenlige, hepatitu.
Pipirmėtės preparatus žmonės geria nuo padidėjusio jautrumo, nemigos, jie stimuliuoja širdies darbą, malšina galvos skausmus. Eteriniame aliejuje esantis mentolis (skaidrūs, bespalviai, mėtų kvapo kristalai) veikia antimikrobiškai ir spazmolitiškai. Dirgindamas odos ir gleivinių šalčio jutimo receptorius, jis sutraukia paviršines ir refleksiškai veikia gilesnių audinių bei organų kraujagysles.
Gydytojai skiria gerti žmonėms, kurie serga tulžies takų, skrandžio, žarnų ligomis (spazminiu kolitu ir enterokolitu). Jis taip pat malšina neuralginius skausmus, slopina migrenos priepuolius. Stomatologai vartoja 3-5% spiritinius arba aliejinius pipirmėtės tirpalus. Otorinolaringologijoje gydomi nosies, ryklės, gerklų gleivinės uždegimai (gleivinę reikia patepti mentolio aliejumi).
Mentolis vartojamas lašais su cukrumi.
Ypač tinka nuo vainikinių kraujagyslių spazmų, silpnų stenokardinių širdies skausmų. Medicininėse knygose rašoma, kad pipirmėtės preparatai švelniai mažina kraujospūdį.
Užpilui paruošti imamas vienas valgomasis šaukštas vaistinės žaliavos ir emaliuotame inde užpilama stikline verdančio vandens, uždengiama ir kaitinama verdančio vandens vonelėje 10 minučių, paskui aušinama 45 minutes, perkošiama. Likusioji žaliava nusunkiama ir pripilama virinto vandens iki 200 ml. Užpilas geriamas 15 minučių prieš valgį du kartus per dieną po pusę stiklinės ir laikomas vėsioje vietoje ne ilgiau kaip dvi paras.
Pipirmėtės preparatai taikomi išoriškai trynimams nuo migrenos, reumato, raumenų ir neuralginių skausmų, odos ligų. Iš jos ruošiamos vonios. Galima dėti kompresus ant skaudamų vietų: imami 2-3 šaukštai vaistinės žaliavos ir užpilama puse stiklinės verdančio vandens, pakaitinama iki virimo, ataušinama, paskui drobė suvilgoma ir dedamas kompresas. Jį galima keisti keletą kartų per dieną.
Pipirmėtės lapų dedama į gydomųjų vaistažolių mišinius, kurie gerina virškinimą, tulžies išsiskyrimą, skatina prakaitavimą, malšina skausmus, gydo širdies ligas.
Iš pipirmėtės farmacijos pramonė gamina daug fitoterapinių preparatų
Tarp jų: mėtines pastiles ir tabletes, kurios veikia raminamai, atpalaiduoja spazmus, padeda nuo pykinimo, vėmimo ir kt. Imamos 1-2 tabletės ir dedamos po liežuviu. Mėtų tinktūrą reikėtų gerti po 10-15 lašų tuomet, kai pykina, skauda galvą, esti žarnyno spazmai. Pipirmėtės veikliųjų medžiagų yra validolio, korvalolio, pektusino, menovazino preparatų sudėtyje, kamfoneno ir ingalipto aerozolių sudėtyje, olimetino, Zelenino ir dantų lašų sudėtyje, taip pat efkamono tepalo sudėtyje, vartojamo sąnarių, raumenų ir nervų uždegimams gydyti.
Bulgarijoje pipirmėtės lapai vartojami esnt virškinimo trakto spazmams, meteorizmui, viduriuojant, pykinant, vemiant, taip pat jie skatina tulžies išsiskyrimą sergant akmenlige, stimuliuoja širdies veiklą ir virškinimą. Jais gydomos tos pačios ligos Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Jugoslavijoje, Prancūzijoje, Kinijoje ir kitose šalyse.
Žmonės pipirmėtės lapais varo tulžį, prakaitą, šlapimą, taip pat jais gydosi nuo inkstų akmenligės, padidėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo (kartu su kitais vaistiniais augalais).
Žaliais ir džiovintais lapais paskaninami mėsos ir daržovių patiekalai, salotos, sriuba. Pipirmėtės eterinis aliejus vartojamas maisto pramonėje, konditerijoje ir parfumerijoje. Jo dedama į nealkoholinius gėrimus, dantų pastas ir miltelius.
