SENŲ BALDŲ PAVIRŠIAUS ATNAUJINIMAS IR KITI DARBAI

SENŲ BALDŲ PAVIRŠIAUS ATNAUJINIMAS

Jei dažai yra dar gerai išsilaikę, tai pakanka juos sodos ar muilo skiediniu numazgoti, švariai nuplauti vandeniu ir drėgnu skuduru nušluostyti. Po to glaistu užtaisomi plyšiai ar kiti pažeidimai, užtaisytos vietos pasvidinamos ir, visą paviršių sušiurkštinus, dažoma kartą arba du kartus ištisai. Kad užtaisytų vietų nebūtų žymu, reikia, prieš dažant, jas pagruntuoti klijų skiediniu, pokostu arba ir tais pačiais, tik kiek skystesniais dažais.

Jei seni dažai yra sutrūkinėję ar šiaip silpnai laikosi, reikia juos visai pašalinti. Ar net baldus išmesti, nes jie jau nebenaudingi.

Palyginti gerai išsilaikiusius lakuotus ar poliruotus paviršius galima taip pat atnaujinti, tik reikia prieš tai švariai nuvalyti ir pasvidinti.

Jei lako ar politūros sluoksnis yra sutrūkinėjęs ar šiaip labai susidėvėjęs, jo likučius reikia nuvalyti iki pat medžio. Tai galima atlikti tomis pačiomis, nurodytomis priemonėmis. Tik deginti negalima tų paviršių, kurie numatomi lakuoti ar politūruoti. Nuimant senus lako ar politūros sluoksnius nuo ąžuolinių paviršių, negalima naudoti šarminių skiedinių: nuo jų ąžuolas labai patamsėja.

Spiritinius lakus ar politūrą galima ir visai nuskusti, geriau — prieš tai suminkštinus spiritu.

Atskiras pažeistas ar nudilusias vietas ištaisyti taip, kad jos nesiskirtų nuo viso paviršiaus, gali tik labai įgudęs meistras.

SIENŲ KLIJAVIMAS APMUŠALAIS

Vietoj dažymo, sienas galima klijuoti apmušalais (tapetais). Dažytos sienos yra higieniškesnės, tuo tarpu apmušalai, ypač jeigu jie blogai priklijuojami, gali sudaryti puikias sąlygas veistis parazitams. Tačiau tinkamai ir gerais apmušalais juostos sienos gražiai atrodo; jos yra tvirtesnės ir ne taip praleidžia šilumą.

Apmušalų yra įvairių: pigesnių, gamintų iš paprasčiausio popieriaus su nesudėtingais raštais, ir brangesnių, gamintų iš geresnio popieriaus, medžio ar specialios masės su įspaustu (reljefiniu) vienspalviu ar daugiaspalviu raštu. Kai kurių apmušalų paviršius yra impregnuotas arba lakuotas, ir jį galima plauti.

Popieriniai apmušalai parduodami rulonais. Apmušalų plotis būna 50, 60 ir 70 cm, o ilgis — dažniausiai 5-6 m, kartais — 12 m (dvigubas). Plotis skaitomas kartu su pakraščiais, kuriuos vėliau, prieš klijuojant, reikia nupjauti arba nukarpyti.

Geriausias variantas kai klijuojamos sienos yra persikraustyti su savo visa manta į kitas patalpas.

Nereikia pirkti neskoningų margų, ryškių spalvų apmušalų. Švelnių spalvų, kuklaus neutralaus geometrinio rašto apmušalai suteiks kambariui daugiau jaukumo ir šilumos, negu koks „rėkiančių“ ryškių spalvų ar gėlių kratinys. Dideliam kambariui smulkų raštą galima naudoti, bet mažam — stambus netinka. Juostelę sienai užbaigti geriausia pirkti siaurą, lygią ar kukliai pamargintą. Jei galima, sieną geriau užbaigti mediniu bagetėliu (medine juostele). Jis gali būti natūralaus medžio spalvos arba beicuotas ir lakuotas, arba bronzuotas.

Semtasi patirties iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Baldai

Patiko? Pasidalink

Tokiais vežimais keliaudavo senovėje

Vežimais keliaudavo senovėje

Juose daugiausia važiuodavo moterys ir vai kai, keliaudavo pirkliai bei turtingieji. Vežėjas sė dėdavo viršuje. Kroviniai, pašarai, kariuomenė karo grobis buvo vežiojami atvirais vežimais, pana šiais 1 XIV—XVIII a. valstiečių vežimus.

Žiemą Lietuvoje visų patogiausiai ir greičiausi susisiekti galėjai rogėmis. Duomenų apie senąsia lietuvių roges, kaip ir apie vežimus, maža, tačia matyt, jų forma nuo seniausių laikų iki tų, iš kuri jau turime rogių aprašymų, menkai tepakito. Ap kritai senųjų mūsų transporto priemonių istorija n daug tirta: etnografams, archeologams darbo d daug.

Karieta keturratis, vieno ar kelių arklių traukiamas keleivinis uždaras ar pusiau atviras vežimas. Taip ją apibūdina Lietuviškoji anciklopedija.

Karieta su atlošiamu viršumi. Ji dar turėdavo vieta vežėjui, nors galėjo būti ir be jos. Fajetormų būta gana įvairių: lengvų lenktyninių, vidutinių, moteriš ktl (pastarieji labai patogūs įlipti). Būta ir gana sun­kitį fajetonų, kuriuos tekdavo kinkyti ketvertą arklių. Dabar fajetono vardą yra paveldėjęs lengvas automobilis su atviru viršumi, savo išvaizda primenan­tis šią karietą, o pats pavadinimas „fajetonas“ rimtas iš graikų mitologijos. Senovės graikų Saulė dievo Helijo sūnus Faetontas išsiprašęs tėvo leist jam apskrieti dangaus skliautą ugniniu saulės ve žimu, tačiau silpnos rankos nesuvaldžiusios sparnuo tų žirgų ir Faetontas vos nesudeginęs žemės. Supy­kės Dzeusas nutrenkęs Faetontą žaibu…

Karietos – kaip krovinių pervežimo priemonė Vilniuj Kaune Klaipėdoje

Be šių keleivinių karietų XVI—XIX a. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje buvo naudojamasi ir dideliais dengtais vežimais furgonų (pranc. fourgon), kuriais paprastai vežiodavo krovinius. Furgono stogas buvo cilindro formos, aptrau tas oda arba apkaltas fanera. Iki automobilių atsir dimo furgonas buvo svarbi krovinių gabenimo  karo reikalams naudojama transporto priemonė. Dabar furgonų vadinamas dengtas sunkvežimio kėbulas.

Ilgą laiką tarnavusios žmogui kaip paranki ki vinių gabenimo ir greitesnio susisiekimo priemo karietos minimos transporto evoliucijos istorij kaip garbingi šžuolaikinių automobilių protėviai, kurių buvo daug kas paveidėta: nuo Davadinimų ikl įvairiausių išvaizdos bruožų bei detalėmis.

Karieta pasitraukė i muziejų prieglobstį, tačiau tegyvuoja karieta! Smalsumu blizga vaikų akys, pamačius šiuolaikiniame mieste arklių traukiamą  karietą, su šypsena stabteli vyresnieji.

info remtasi iš: https://lt.wikipedia.org/wiki/Dili%C5%BEanas_(karieta)

Teksto autorius: damtransa.lt – krovinių pervežimas Vilniuje

 

Patiko? Pasidalink