VARIKLIO GALINGUMO SKAIČIAVIMO VIENETAS – KILOVATAS

Daugumai atrodo, kad vidaus degimo variklis (dyzelinis ar karbiuratorinis), kuris dabar suka beveik visu šiandieniniu automobiliu ratus, yra pats tobuliausias, pats geriausias ir nėra jokio reikalo kurti kitokiu varikliu. Bet yra ir priešinga nuomone, kad įprastiniu vidaus degimo varikliu dienos suskaičiuotos — tiek daug rašoma apie elektromobilius, giromobilius, turbininius ir net garo automobilius. Bet ir tokia nuomone klaidinga, nes vidaus degimo varikliai dar ne nesiruošia užleisti savo pozicijų Kaip jie tobulinami, kokia kryptimi eina nauju varikliu konstruktoriai? Daug šiandien tikimasi iš rotorinio-stūmoklinio Vankelio variklio.

Kodėl superkamo automobilio variklio galingumas dabar dažnai išreiškiamas ne arklio jėgomis, bet šiandien dar ne visai įprastais kilovatais? Gal tai vidaus degimo varikliams nereikalingas matas, sukeliantis daug neaiškumu.

Mūsų ir daugelyje kitų šalių dabar yra priimta Tarptautinė matavimų sistema SI, kurioje galingumui matuoti jau nebėra „arklio jėgos“. Beje, šio termino atsiradimo istorija labai sena. XVIII amžiuje garsus škotų mechanikas Džeimsas Vatas pritaikė savo išrastą garo mašiną siurbti iš anglies šachtos vandenį. Norėdamas mažai raštingiems užsakovams vaizdžiai pailiustruoti savo išradimo privalumus, Džeimsas Vatas jo galingumą palygino su galingumu arklių, kuriuos galima išlaisvinti nuo darbo panaudojus garo mašiną.

Vato panaudotas terminas labai prigijo ir buvo plačiai vartojamas keletą amžių. Net kosminių laivų raketų galia būdavo išreiškiama arklio jėgomis. Tačiau nors ir labai įprastas šis vienetas, teks išsiversti be jo. Šiandien arklio jėga tokia archajiška, kai varstas ar pūdas. Tai net klaidingas terminas: matuojame variklio galią, o kalbame apie jėgas. Pasirodo, kad matavimo vienetas buvo arklio jėga, arklio galios kaip tik ir neatitiko. „Arklio jėga“ beveik du kartus galingesnė už vidutinį arklį. Bet yra dar ir daugiau painiavos. Ant to paties variklio, matuojamo arklio jėgomis, veleno įrengtas ir generatorius, kurio galia matuojama vatais. Kaip visa tai suvienodinti. Labai paprastai — matuoti variklio galią kilovatais. Taip ir daroma SI sistemoje. kadangi kilovatas yra lygus 1,36 AG, tai ir variklio galios reikšmės taps beveik pusantro karto mažesnėmis. Ir atvirkščiai, jeigu prireikia arklio jėgas perskaičiuoti į kilovatus, prisimename, kad 1 AG yra lygi 0,736 KW.

SI sistema turi naują vienetą ir variklio sukimo momentui žymėti. Vietoje anksčiau įprasto jėgos kilogrammetro (kgf.m) dabar sukimo momentas matuojamas niutonmetrais (N. m).

Pasiremta kolegų darbu: Pavarų dėžių principai

Verta paminėti kad jie teikia automobiliu supirkimas Vilnius

Tokiais vežimais keliaudavo senovėje

Vežimais keliaudavo senovėje

Juose daugiausia važiuodavo moterys ir vai kai, keliaudavo pirkliai bei turtingieji. Vežėjas sė dėdavo viršuje. Kroviniai, pašarai, kariuomenė karo grobis buvo vežiojami atvirais vežimais, pana šiais 1 XIV—XVIII a. valstiečių vežimus.

Žiemą Lietuvoje visų patogiausiai ir greičiausi susisiekti galėjai rogėmis. Duomenų apie senąsia lietuvių roges, kaip ir apie vežimus, maža, tačia matyt, jų forma nuo seniausių laikų iki tų, iš kuri jau turime rogių aprašymų, menkai tepakito. Ap kritai senųjų mūsų transporto priemonių istorija n daug tirta: etnografams, archeologams darbo d daug.

Karieta keturratis, vieno ar kelių arklių traukiamas keleivinis uždaras ar pusiau atviras vežimas. Taip ją apibūdina Lietuviškoji anciklopedija.

Karieta su atlošiamu viršumi. Ji dar turėdavo vieta vežėjui, nors galėjo būti ir be jos. Fajetormų būta gana įvairių: lengvų lenktyninių, vidutinių, moteriš ktl (pastarieji labai patogūs įlipti). Būta ir gana sun­kitį fajetonų, kuriuos tekdavo kinkyti ketvertą arklių. Dabar fajetono vardą yra paveldėjęs lengvas automobilis su atviru viršumi, savo išvaizda primenan­tis šią karietą, o pats pavadinimas „fajetonas“ rimtas iš graikų mitologijos. Senovės graikų Saulė dievo Helijo sūnus Faetontas išsiprašęs tėvo leist jam apskrieti dangaus skliautą ugniniu saulės ve žimu, tačiau silpnos rankos nesuvaldžiusios sparnuo tų žirgų ir Faetontas vos nesudeginęs žemės. Supy­kės Dzeusas nutrenkęs Faetontą žaibu…

Karietos – kaip krovinių pervežimo priemonė Vilniuj Kaune Klaipėdoje

Be šių keleivinių karietų XVI—XIX a. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje buvo naudojamasi ir dideliais dengtais vežimais furgonų (pranc. fourgon), kuriais paprastai vežiodavo krovinius. Furgono stogas buvo cilindro formos, aptrau tas oda arba apkaltas fanera. Iki automobilių atsir dimo furgonas buvo svarbi krovinių gabenimo  karo reikalams naudojama transporto priemonė. Dabar furgonų vadinamas dengtas sunkvežimio kėbulas.

Ilgą laiką tarnavusios žmogui kaip paranki ki vinių gabenimo ir greitesnio susisiekimo priemo karietos minimos transporto evoliucijos istorij kaip garbingi šžuolaikinių automobilių protėviai, kurių buvo daug kas paveidėta: nuo Davadinimų ikl įvairiausių išvaizdos bruožų bei detalėmis.

Karieta pasitraukė i muziejų prieglobstį, tačiau tegyvuoja karieta! Smalsumu blizga vaikų akys, pamačius šiuolaikiniame mieste arklių traukiamą  karietą, su šypsena stabteli vyresnieji.

info remtasi iš: https://lt.wikipedia.org/wiki/Dili%C5%BEanas_(karieta)

Teksto autorius: damtransa.lt – krovinių pervežimas Vilniuje