Nevalia palikti automobilio gatvės viduryje

Nevalia palikti automobilio gatvės viduryje, nes jis trukdo eismui ir kelia pavojingą situaciją.

Važiuojant dešinįjį kelio kraštą, pasirenkama patogi vieta: saulėtą dieną su šešėliu, lietingu oru — apsaugota iš viršaus, drėgnu oru — sausa, vakare — po žibintu. Čia nuovokumas ir greita orientacija geriausiai padeda.

Kai automobilis dėl gedimo sustoja eismo taisyklių draudžiamoje vietoje ir vairuotojas negali jo nustumti į kitą vietą.

Pašalinus gedimą, reikia nepamiršti susirinkti įrankių bei nepalikti ant kelio domkrato arba ratų veržlių rakto. Kadangi vakare, ypač lyjant, kelias blogai matyti, remontuojant automobilį kelyje, iš kairės kėbulo pusės įtaisoma lempa. Ji ne tik apšviečia darbo vietą, bet ir įspėja kitus vairuotojus apie pavojų susidurti su stovinčiu automobiliu. Šios taisyklės nepaisymas ne kartą buvo avarijos priežastimi.

Vibracija — tai aukšto dažnio ir mažų amplitudžių virpesiai

Gatvėje galima pašalinti tik mažus gedimus, pavyzdžiui, pakeisti ratą arba žvakę, išvalyti ir prapūsti degalų tiekimo vamzdynus ir t. t. Didesni gedimai taisytini remontinėse dirbtuvėse arba techninio aptarnavimo stotyse. Todėl, įvykus rimtam gedimui, kuriam pašalinti reikia ilgesnio laiko ir specialisto, tenka telefonu iškviesti techninės pagalbos automobilį, bet ne įrengti gatvėje taisyklą. Tuo automobiliu atvykusi brigada pašalins gedimą čia pat vietoje arba nuvilks sugedusį automobilį į remonto dirbtuvę.

Jeigu automašiną dėl kokių nors priežasčių tenka palikti gatvėje prietemoje ir negalima garantuoti gero jos matomumo dėl elektros įrengimų gedimo arba dėl to, kad nėra gatvėje šviečiančio žibinto, reikia ją pašalinti iš važiuojamosios dalies, pavyzdžiui, pastatyti ant šaligatvio, netgi ten, kur nėra pažymėtos stovėjimui vietos. Blogiausia išeitis iš sunkios situacijos yra palikti automobilį kelyje be šviečiančios lempos ir be vidinio apšvietimo, tačiau tai prieštarauja kelių eismo taisyklėms.

Jeigu vairuotojas signalizuoja apie judėjimo krypties pakeitimą, vadinasi, lenkia automobilį arba kliūtį

Kaip žinoma, tuo metu, kai įžiebiami gatvės žibintai, vairuotojai turi įjungti gabaritinę šviesą. Rekomenduojama ją įjungti kiek anksčiau, vos tik pradėjus temti, nes prietemoje automobilius sunku pamatyti todėl padidėja susidūrimo pavojus. Įjungti šiesą taip pat reikia reikia arba stiprioje pūgoje.

Viena iš paplitusių klaidų yra važiuoti naktį neįjungus priekinio kairiojo žibinto. Vairuotojui, važiuojančiam priešinga kryptimi, toks automobilis atrodo kaip motociklas be priekabos. Neapšviestoji automobilio pusė yra ypač pavojinga prasilenkiant.

Automobilių supirkimas Kaune

Pakankamai apšviestose gatvėse vairuotojai turi įjungti gabaritinę šviesą (ji dar vadinama miesto šviesa). Ši šviesa kelio neapšviečia, o tik nustato automobilio padėtį. Kai gatvė nepakankamai apšviesta, privalome įjungti artimą žibintų šviesą, žinoma, taisyklingai sureguliuotą, kad neakintume iš priekio važiuojančių vairuotojų. Bet kuriuo atveju važiuojame tokiu greičiu, kad galėtume sustoti tokiu atstumu, kuriame matome priešais kelią, apšviestą gatvės žibintų arba automobilio žibintų artima šviesa. Pavyzdžiui, konkrečioje situacijoje gerai matome priešais kelią 25 m atstumu, kelias sausas ir su šiurkščia danga. Mes žinome, jog šiomis sąlygomis automobilio stabdymo kelias (kartu su vairuotojo reakcijos keliu) sudaro apie 23 m, važiuojant apie 40 km/h greičiu. Taigi, turime riboti greitį iki nurodytos normos, kad galėtume sustabdyti automobilį pakankamu atstumu nuo tamsoje matomos kliūties.

Patiko? Pasidalink

Niekada nereikia ignoruoti kelio rodyklių nurodymų

Niekada nereikia ignoruoti kelio rodyklių nurodymų. Jeigu „kažkas nesueina“, geriau sustoti ir patikrinti važiavimo kryptį, negu, nuvažiavus keletą dešimčių kilometrų priekį, įsitikinti, jog suklysta. Tuo nebus gaištama laiko, be reikalo eikvojami degalų ir bus tausojami nervai.

Išvada gana paprasta: nors kelio rodyklės nesuklysdamos nukreipia mus reikalingu keliu, bet savo užduoti jos visiškai atlieka tik kartu su, naujausiu kelių žemėlapiu.

Šį pastaba įgauna pirmaeilę reikšmę, kai tenka važiuoti rūke.

Sunku „iš akies“ nustatyti teisingą važiavimo krypti, nes gerai žinoma sankryža rūke įgauna visiškai kitą vaizdą. Vairuotojas gali nepastebėti kelio atšakos, į kurią jis turi pasukti. Ištaisyti tokią klaidą jam bus nelengva.

Važiuojamosios dalies ženklinimas

Dažnokai mes šyptelime iš „menininkų“, kurie piešia važiuojamojoje kelio dalyje dailias juostas, lenktas linijas, „zebro“ tipo pėsčiųjų perėjas, ištisines ir brūkšnines linijas, daro rodykles ir užrašus, rūpestingai užštrichuoja saugumo saleles. Tačiau tie žmonės dirba svarbų darbą pagal kruopščiai paruoštus planus, kurių tikslas — sutvarkyti eismą ir padidinti jo saugumą.

Išnagrinėkime išilgai kelio važiuojamosios dalies einančias linijas, kurios gali ją dalyti (ypač automobilių keliuose) pusiau, atskirti vieną nuo kitos eismo juostas, nurodyti būtinas transporto priemonių eismo kryptis.

Brūkšninės linijos tėra orientyras; dalija važiuojamąją dalį į eismo juostas, kurių vairuotojai turi laikytis ir be reikalo nekeisti. Ištisinės išilginės linijos reikšmė ypatinga, nes jų nevalia nei kirsti, nei išvažiuoti už jų ribų, nei ant jų užvažiuoti. Taip pat nevalia sustoti greta tų linijų ir mažesniu negu 10 m atstumu nuo jų pabaigos.

Automobilių supirkimas Vilnius

Ištisinėmis išilginėmis linijomis gali būti atskirta nuo važiuojamosios dalies tramvajaus, bėgių juosta, ant kurios, žinoma, neleidžiama užvažiuoti automobiliams.

Tam tikruose kelio ruožuose, pavyzdžiui, kai kuriuose posūkiuose, eismo juostos atskiriamos dviguba linija, kurią sudaro ištisinė ir brūkšninė, nubrėžtos greta.

Tokia linija reiškia, kad, iškilus būtinybei, vairuotojas gali ją kirsti, važiuodamas j gretimą eismo juostą, tačiau tik iš brūkšninės linijos pusės.

Linijomis apribota eismo juosta reikia važiuoti taip, kad automobilis būtų tarp linijų. Jokiu būdu negali linija būti tarp ratų, nes tuo atveju automobilis užimtų abi gretimas eismo juostas.

Bet kuri linija, nubrėžta skersai važiuojamosios dalies, yra vadinamoji „stop“ linija. Tačiau, kai linija žymi perėją per važiuojamąją dalį, ji įpareigoja vairuotoją sustoti tik tuo atveju, jei toje perėjoje yra pėsčiųjų, kuriems automobilių eismas gali būti pavojingas. Beje, vairuotojas privalo sustoti prieš tą liniją (paprastai prieš skersinę liniją, esančią prieš pat perėjos juostos kraštinę liniją), kai šiame ruože eismas yra reguliuojamas šviesoforu ir dega raudona arba geltona šviesa.

Išnagrinėkime įspėjančiuosius ženklus, statomus prieš sankryžas.

Suvokimo ryškumas priklauso nuo žmogaus regėjimo savybių.

Patiko? Pasidalink

Pirmieji masiniai automobiliai: Zaporožietis ir Žigulis

Tarybiniai konstruktoriai „Zaporožiečiui“ parinko oru aušinamą variklį, nes toks dėl nesudėtingos gamybos technologijos, paprastesnės ir pigesnės eksploatacijos bei remonto labiau tiko mažo litražo automobiliui, be to, nebereikėjo sudėtingo ir brangaus radiatoriaus. Oru aušinami varikliai labai patvarūs ir patogūs eksploatuoti žiemą. Vienintelis jų trūkumas yra tas, kad kelia daugiau triukšmo negu vandeniu aušinami varikliai.

Oru aušinamas „Zaporožiečio“ variklis keturtaktis, karbiuratorinis, keturių cilindrų su viršutiniais vožtuvais. Cilindrai išdėstyti 90 laipsnių kampu dviem eilėmis. Variklio darbinis tūris — 748 cm3 (beveik du kartus mažesnis negu „Moskvič-407″). Esant 4000 sūkių per minutę, didžiausia variklio galia — 23 AG; suspaudimo laipsnis — 6,5; cilindro skersmuo — 66 mm, stūmoklio eiga — 54,5 mm. Variklis, pavarų dėžė ir užpakalinis tiltas sumontuoti vieną agregatą. Automobilio greitis — 80— 90 kilometrų per valandą, šimtui kilometrų kelio reikia 5,5 litro A-72 benzino (bako talpa — 30 1).

Keturių pavarų dėžės su sinchronizatoriais perjungimo svirtis įtaisyta grindyse, pagrindinės pavaros perdavimo skaičius — 5,12; sankaba vieno disko, sausa; ratų padangos be kamerų, 5,20-13. dydžio, slėgis jose mažas.

„Zaporožietis“ turi specialų šildytuvą, kuris šaltu metu pučia šiltą orą i priekinį stiklą ir šildo variklį bei kėbulą. Šildytuvas per valandą suvartoja ketvirtį litro benzino.

Be aprašytojo modelio, 1963-1969 metais buvo gaminamas „Zaporožietis“ (ZAZ-965A) su galingesniu 27 AG varikliu, taip pat modifikacija ZAZ-965B, skirta invalidams.

Nuo 1968 metų buvo pradėtas gaminti naujo modelio „Zaporožietis“ (ZAZ-966), turintis moderniškos formos kėbulą ir galingesnį variklį. Su nedideliais pakeitimais šis automobilis tebegaminamas iki šiol, o nuo 1972 metų gaminami ir „ZAZ-968″, kurie skiriasi nuo „ZAZ-966″ pakeista vidaus ir prietaisų skydo apdaila.

1970 metais naujojoje automobilių gamykloje prie Volgos, Toljačio mieste, buvo pagaminti pirmieji „Žiguliai“.

Automobilių supirkimas Kaune

Koks gi buvo tas pirmasis „Žigulis“ modelis, kuris sukėlė tokį didelį visos mūsų šalies automobilistų susidomėjimą? Kokios jo konstrukcinės ypatybės ir eksploataciniai duomenys? Modelis VAZ-2101 gaminamas jau antrą dešimtmetį, bet jo populiarumas bei paklausa nė kiek nemažėja.

Automobilio ilgis 4073 mm, plotis — 1611 mm, aukštis — 1440 mm, o svoris 945 kg. Kelio protarpis padidintas iki 170 mm. Buferiai turi iškyšas su guminiais intarpais, rankenos įleistos į duris„,Zigulių“ kėbului tenka visos apkrovos, atsirandančios važiuojant automobiliu: Automobilis turi 60 AG varikli su ketiniu keturių cilindrų bloku, penkių atramų alkūninį veleną, aliumininę galvutę, kurioje yra paskirstymo velenas, sukamas grandine. Šis variklis ilgaamžis ir patvarus, perspektyvios konstrukcijos.

Variklio karbiuratorius — vertikalus su nuosekliai įsijungiančiomis mišinio paruošimo kameromis. Jo dėka automobilis ekonomiškas, variklis dirba lygiai, labai palengvėja jo paleidimas žiemą. Efektyvus karbiuratorius, galingas generatorius ir akumuliatorius, naujas variklio tepalas leidžia lengvai užvesti varikli esant 25 laipsnių šalčiui.

Rekordų šturmavimas druskos ežeruose — nutrūktgalvių išmonė?

Patiko? Pasidalink

Pirmieji Benco ir Daimlerio automobiliai

AUTOMOBILIS „VYSTYKLUOSE“

Automobilių epocha prasidėjo prieš šimtą metų, kai buvo išrastas ir pagamintas vidaus degimo variklis. Visa XIX amžiaus pabaiga — atkaklūs bandymai „pakinkyti“ ji į ekipažą.

1885 metais vokiečių inžinieriai Karlas Bencas (Karl Benz) ir Gotlybas Daimleris, (Gottlieb Daimler), kurie niekada nebuvo susitikę ir net nebuvo Pažįstami, sukonstravo pirmuosius savaeigius ekipažus su vidaus degimo varikliais. K. Benco automobilis buvo triratis, G. Daimlerio ekipažas — dviem ratais — šiuolaikinio motociklo prototipas. 1886 metais G. Daimleris paties sukonstruotą vidaus degimo variklį pritaikė keturratei karietai ir kaip jo tėvynainis K. Bencas sukūrė pirmąjį Vokietijoje automobilį. Jie abu dabar laikomi automobilio išradėjais, o automobilio tėvyne Vokietija.

Šiandien pirmieji Benco, Daimlerio ir kitų automobilio kūrėjų pavyzdžiai gerokai stebina transporto muziejų jaunuosius lankytojus: dideli siauri ratai (ypač užpakaliniai), virbalų storio stipinai; vairas — plieninis iš grindų styrantis strypas su rankena; variklis įtaisytas, po vairuotojo sėdyne… Tačiau automobilio išvaizda greitai keitėsi: panašumas karietą vis mažėjo, variklis buvo perkeltas į priekį padarytas apvalus vairas.

Ne veltui sakoma, kad sunkiausia būti pranašu savame krašte: ir Benco, ir Daimlerio nedidelėmis serijomis pradėti gaminti automobiliai traukė dėmesį, stebino, netgi baugino, tačiau konservatyvūs vokiečiai dar negreit patikėjo automobilio ateitimi ir, žinoma, nė nemanė šių „technikos stebuklų“ pirkti. Nepatikliai ir net priešiškai gatvėmis tratančius. bencus bei daimlerius žiūrėjo kaizerinės Vokietijos valdžia: bandyti automobilius leidžiama tik naktį toli už miesto, gatvėse mašinų greitis ribojamas, iki 10 kilometrų per valandą, o vienas ano meto laikraštis „Policija neturi leisti, kad benzininis ekipažas sukeltų visam pasauliui pavojų!“ Kokią grėsmę gali kelti pasauliui automobilis, niekas tada negalėjo dorai paaiškinti, bet daug kam ji atrodė akivaizdi…

Tačiau kitose šalyse, kurios buvo daug palankesnės naujovėms, automobiliai plito. Prie automobilių populiarėjimo bene daugiausia prisidėjo prancūzai: jie ne tik pirko Benco automobilius, bet įsigiję licenciją Daimlerio varikliui sukūrė pirmuosius savo automobilius ir net suorganizavo pirmąsias automobilių lenktynes Paryžius—Ruanas. Pradėta savotiškai rungtis dėl „automobilizmo šalies“ vardo: iš pradžių. pirmavo Prancūzija, neilgam ją buvo nukonkuravusi Anglija, o dvidešimtojo amžiaus pirmąjį dešimtmetį į priekį išsiveržė Jungtinės Amerikos Valstijos, automobilizacijos lygiu iki šiol niekieno nepralenkta valstybė…

Bet grįžkime automobilio tėvynę, kuri daug vėliau už kaimynų kraštus pagaliau pripažino joje sukurtą „technikos stebuklą“: 1904 m. Vokietijos imperatorius Vilhelmas II įsigijo „Mersedesą“.

Dabar „technikos stebuklas – mersas“ ypač superkama ir paklausi prekė Klaipėdoje tarp žmonių kurie tuo apsiima šiuo verslu, automobilių supirkimo kaina šiuo momentu yra adekvati rinkoje.

Info apie saugumą.

Patiko? Pasidalink

Patogi vairuotojo sėdynė ne tik palaiko gerą jo savijautą, bet ir turi svarbią reikšmę eismo saugumui

Vairuotojo sėdynės reguliavimas

Patogi vairuotojo sėdynė ne tik palaiko gerą jo savijautą, bet ir turi svarbią reikšmę eismo saugumui. Tuomet ir ilga kelionė nevargina. Nepatogi sėdynė greitai nuvargina, pradeda skaudėti sąnarius, tirpsta kūnas, neigiamai veikia ir psichiką.

Svarbiausia yra tinkamai sureguliuoti atstumą nuo sėdynės iki vairo rato ir nustatyti sėdynės atkaltės kampą. Atstumas reguliuojamas, pasukant sėdynės paslinkimo rankenėlę. Tuo metu vairuotojas turi sėdėti ant sėdynės ir pasirinkti reikiamą atstumą. Paprastai vairuotojai pritraukia sėdynę per arti vairo rato. Tinkamas atstumas yra toks, kad rankos būtų šiek tiek sulenktos per alkūnes. Mažas atstumas nuo vairo rato iki vairuotojo krūtinės labai kliudo valdyti automobilį, ypač atliekant posūkius.

Sėdynė nustatytina taip, kad, esant normaliai koją padėčiai, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo rato krašto ir šiek tiek paslinkę į priekį. Koją keliai jokiu būdu negali kliūti už vairo, statant pėdas ant pedalų.

Sėdynės atkaltės atlošimą galima reguliuoti tik kai kuriuose automobiliuose. Paprastai atkaltės atlošimas esti per didelis, ir vairuotojas sėdi beveik gulsčioje padėtyje. Tokia padėtis patogi keleiviams, bet nepageidautina vairuotojui, valdančiam automobilį. Patogesnė beveik vertikali sėdynės atkaltės padėtis. Tačiau, suprantama, vairuotojas privalo pats rasti kuo patogesnę sau padėti.

Daugelyje lengvųjų automobilių priekinių sėdynių atkaltės gali horizontaliai atsiversti. Patraukus sėdynę į priekį, atkaltė visiškai ištiesiama ir atsiduria vienoje plokštumoje su užpakaline sėdyne. Taip įrengiamos miegamosios vietos. Kaip sėdynes pertvarkyti į miegamąsias vietas, nurodoma automobilio eksploatavimo instrukcijoje.

Kad išmiegojus sėdynes būtų lengviau grąžinti į pradinę padėtį, reikia iš anksto pažymėti įprastinę jų vietą ant kilimėlio arba ant kreipiančiosios, kuria sėdynė juda. Tokiu būdu galima išvengti vargo, atstatant sėdynes į darbinę padėti.

Specapranga ir apvalkalai

Kelionei vairuotojas turi rengtis patogiai, kad drabužiai jo, ilgai sėdinčio prie vairo, nevaržytų. Avalynė privalo būti taip pat itin patogi ir minkšta, bet su kietu padu. Vairuojant automobilį, rekomenduojama dėvėti minkštus pusbačius su guminiu arba plastmasiniu padu. Labai nepatogi odinė, mažoka avalynė.

Apranga turi būti minkšta ir kiek galima pralaidi orui, kad vairuotojas neprakaituotą ir nešaltų. Todėl nerekomenduojama rengtis odine ar plastmasine apranga, kurią paprastai dėvi motociklininkai.

Galvos apdangalas, jei vairuotojas apskritai jį nešioja, neturi spausti galvos. Labai patogi yra beretė, kuri uždengia plaukus ir gerai praleidžia orą. Šviečiant itin ryškiai saulei, rekomenduojama panaudoti didokus snapelius. Tai gali būti kepurės snapeliai arba visiškai atskiri, su elastingu dirželiu.

Automobilių supirkimas Vilniuje tai puikus verslas gauti papildomus pinigelius

Ilgoje kelionėje vairuotojas mūvi pirštinėmis, kurios turi būti odinės, labai plonos ir laidžios orui su prapjovomis delno pusėje. Jos apsaugo rankas nuo prakaitavimo, ilgai laikant vairą. Žiemai reikia šiltų pirštinių ir avalynės. Kai rankos ir kojos šąla, vairuotojas nepatikimai valdo automobili.

Labai svarbu, kad, valdant automobilį, neprakaituotą nugara. Šiuo požiūriu labiausiai netinkami sėdynių apvalkalai iš dirbtinės odos. Nors jie ir gražūs, bet, nepraleisdami oro, yra labai kenksmingi vairuotojui. Net trumpoje kelionėje, ypač žiemą, sėdinčio ant tokio apvalkalo vairuotojo nugara esti visiškai šlapia. Todėl apvalkalus sėdynėms rekomenduojama siūti iš tankios, geriausia medvilninės medžiagos arba storos drobės. Tiesa, tokie apvalkalai atrodo kiek prasčiau, bet jie yra žymiai patogesni, geriau praleidžia orą ir apsaugo vairuotojo nugarą nuo prakaitavimo.

Info: Šoninis slydimas dažnai sukelia avariją

Patiko? Pasidalink

Darbingumas sumažėja išgėrus net visai nedaug alkoholio

Darbingumas sumažėja išgėrus net visai nedaug alkoholio. Veikiant mažoms alkoholio dozėms, sumažėja regėjimo ir klausos aštrumas, pablogėja spalvų suvokimas (ypač raudonos spalvos) ir regėjimo aštrumas. Labai sulėtėja judesio reakcijos. Specialiais tyrimais nustatyta, kad du trys bokalai alaus, kurio daugelis vairuotojų nelaiko alkoholiniu gėrimu, gali susilpninti, kai kurias fiziologines funkcijas.

Girtumo laipsnį rodo alkoholio kiekis kraujyje, koncentracija matuojama dešimtosiomis procento dalimis. Girtumo laipsnio funkcinis vertinimas priklausomai nuo alkoholio koncentracijos kraujyje. Girtumo laipsnis gali keistis priklausomai nuo sveikatos būklės, nuovargio, emocinės būklės, maisto, pripratimo prie alkoholio ir individualaus jautrumo jam.

Tyrimais nustatyta, kad vairuotojų, kurių kraujyje yra 0,3-0,9% alkoholio, nelaimingo atsitikimo tikimybė yra 7 kartus didesnė negu blaivių, vairuotojų, o tų, kurių kraujyje 1-1,4 prom, 30 kartų. Tų, kurių kraujyje alkoholio yra daugiau kaip 1,5 prom, nelaimingo ~atsitikimo tikimybė 55 kartus didesnė.

Eksperimentais nustatyta, kad net po mažos alkoholio dozės (apie 25 g) vairuotojas daugeliu atvejų pervertina savo galimybes vairuodamas automobilį, labai sumažėja jo sugebėjimas kritiškai vertinti eismo aplinkybes. Didėjant apsvaigimo laipsniui, šios ypatybės pasireiškia ryškiau, stiprėja noras rizikuoti.

Auto supirkimas Šiauliuose

Eksperimentais nustatyta, kad autobusų vairuotojai priklausomai nuo išgerto alkoholio kiekio įvairiai rodė savo ryžtingumą: daug išgėrę vairuotojai daugeliu atvejų bandė važiuoti keliu, siauresniu už autobusą.

Alkoholis ilgai išlieka organizme. Tyrimai patvirtina,, kad kitą dieną po išgėrimo vairuotojų meistriškumas sumažėja dėl dėmesio susilpnėjimo ir nesugebėjimo susikaupti.

Tarybų Sąjungoje apsvaigusiems nuo alkoholio vairuotojams nepriklausomai nuo girtumo laipsnio neleidžiama vairuoti automobilio. Eismo taisykles pažeidę neblaivūs vairuotojai traukiami griežtesnėn atsakomybėn.

Stiprinant kovą su girtavimu ir alkoholizmu, RTFSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas 1972 m. išleido įsaką ir keletą nutarimų, kurie padidina išgėrusių vairuotojų atsakomybę už transporto priemonių vairavimą. Išgėrusiam vairuotojui atimama teisė vairuoti transporto priemonę iki 2, o ne iki 1 metų, kaip anksčiau; antrą kartą prasižengus,— nuo 2 iki 5 metų (anksčiau buvo iki 3 metų). Be anksčiau numatytų bausmių, teismas gali uždrausti vairuoti transporto priemonę iki 5 metų.

Kovojant su vairuotojų alkoholizmu, administracinės priemonės yra būtinos, tačiau jos neišsprendžia problemos, jeigu auklėjamasis darbas autotransporto įmonėse yra žemo lygio, jeigu tų įmonių vadovai ir visuomeninės organizacijos su alkoholizmu kovoja nepakankamai aktyviai ir ryžtingai.

Šaltinis: avarijų prevencija

Patiko? Pasidalink

Mano istorija su dujų montavimu Kaune

Prieš porą metų nusprendžiau, kad užtenka važinėti benzinu ir jau pats laikas automobiliui montuoti dujų įrangą. Tada ir prasidėjo visa ši istorija. Kadangi esu apsukrus žmogus ir labai taupus ieškojau varianto kur dujų montavimas Kaune būtų pigiausias. Kadangi esu reklamos marketingo vadybininkas ieškojau tokios vietos kur galėčiau bent už tam tikrą kainą pasiūlyti ir savo paslaugas ir taip dar sutaupyti. Buvau nusiteikęs primokėti, bet apsikeisti paslaugomis. Vis būdas sutaupyti.
Siunčiau užklausas, skambinau… Ir blogiausia, kad rezultato praktiškai jokio. Kol vieną dieną atsirado veikėjas, kuris geriau jau būtų neatsiradęs. Tiesiog viskas skambėjo pernelyg gerai – dujas sumontuos pigiai, montavimas netruks ilgai, o ir kaina normali. Pavyko šiek tiek nusiderėti ir dujų montavimas vietoje 1800 litų kainavo 1600 litų. Lygiai tokios įrangos kokios norėjau. Na ir prasidėjo. Nuvežiau jiems automobilį… Dujų įranga turėjo būti sumontuota tą pačią dieną ir vakare jau turėjau atsiimti automobilį, tačiau… Tai pasirodė nerealu. Sakė, kad nespėja ir automobilį turėsiu atsiimti ryt. Tačiau jo tvarkyti nepabaigė ir sekančią dieną ir dujų įrangos montavimas mano automobiliui buvo baigtas tik praėjus dar vienai dienai.
Žmogus – serviso (jei tą garažą taip galima vadinti) savininkas sakė, kad specialiai man užims eilę, nes čia ir taip klientų pilna… Ir t.t. Bet kai atvažiavau pasiimti automobilį savininko dar nebuvo ir pasikalbėjau su mechaniku… Ir jis pasakė, kad tai tik penktas automobilis kuriam montuojama dujų įranga per paskutinius kelis mėnesius. Tad apie kokią dar eilę kalbame?

Kokios montavimo garantijos

Garantija pasirodo ne du metai, o atskiromis dalimis… Dar vėliau pasirodo, kad mano dujų įranga sumontuota ne Kaune, o kažkokiame kaime Radviliškio rajone (mat ten pigesni patentai). Na ką padarysi, tada pasidomėjau kaip su sąskaitos parašymu, tada paaiškino, kad sąskaitos laikas turės būti nurodytas vėlesnis arba ankstesnis, nes kaip tyčia dabar baigėsi patentas.
Na einam toliau. Pasirodo, kad pats savininkas, jei jį taip galima vadinti pats nieko nesupranta apie dujų įrangą ir jos montavimą. Geriausiu atveju žino tik teoriją. O jo darbuotojai nuolat keičiasi. Dėl to atsitikus bet kokiais bėdai reikia aiškintis ar meistras jau vietoje ar šiuo metu išvis yra koks nors specialistas ar šiuo metu meistro nėra ir reiks palaukti kol jis susiras naują. Tragedija. Terminų niekas nesilaiko, kaina salyginai didelė, aptarnavimas prastas. Na bet pereikime ir prie mano paslaugos. Viską atlikau greit, sutarėme 600 litų. Darbą atlikau, užsakovas buvo patenkintas… Bet bet bet… Savo pinigų niekaip neatgaunu, nes jis jų neva „neturi“.
Tai kaip yra? Jis verslininkas, o aš paprastas žmogus, bet pinigų jis neturi?

Patiko? Pasidalink

Sunkvežimių servisas – remonto paslaugos

Sunkvežimiai kaip ir automobiliai genda. Surasti, kur būtų atliekamas kokybiškas sunkvežimių remontas nėra taip lengva, nors servisų pilna ant kiekvieno kampo.

Ar kada nors teko girdėti apie tokį dalyką, kaip sunkvežimį, kuris buvo varomas malkomis. Tai visiškai ne juokai, toks sunkvežimis iš tikrųjų egzistavo.  Atsirado jis 1949 metais ir tikriausiai nesunku atspėti kur. Žinoma, kad Rusijoje. Šis išradimas priskiriamas sovietams. Tai unikalus išradimas, nes sunkvežimiui nereikėjo jokio skysto ar kieto kuro. Šio išradimo prototipai yra vadinami trumpai „NAMI“.

Per antrą pasaulinį karą sovietų kariuomenei nuolat trūko kuro. Jis buvo labai vertinamas ir taupomas, o keliauti reikėjo ir nemažai. Todėl šaltojo karo metu šis klausimas buvo iškeltas į pirmas pozicijas ir labai kruopščiai sprendžiamas. Juk tada sovietai tikėjo, kad tai tikrai ne paskutinis karas, ir ateinančiam reikia pasiruošti taip stipriai ir kruopščiai, kad kariam nieko netrūktų. Būtent tai pastūmėjo tokio sunkvežimio kūrimą. Kas gali būti ekonomiškiau už sunkvežimį, varoma mediena. Tai su tapo su tais pačiais metais, kai Sovietų sąjunga sugalvojo išbandyti ir savo atominę bombą. Tuo pat metu pristatytas ir šis išradimas, kuris privertė aiktelėti ne vieną žmogų. Žinoma, tokių sunkvežimių remontas dar tada nebuvo apgalvotas.

Ekologiškas kuras ir sunkvežimiai

Tai buvo visiškai naujas sunkvežimis, varomas visiškai nauju, ekologišku kuru. Dar niekas anksčiau nebuvo bandęs to daryti ir juolab paversti tai realybe. Ši transporto priemonė daug kuo buvo panaši į garų varomas priemones. Tiksliau jėgos padavimo sistema buvo labai panaši. Žinoma ne visiškai, buvo ir esminių skirtumų. Pirmoji užduotis buvo sukurt krovinį, kuris nebūtų mažesnis nei 6 tonos. Sunkvežimio masė turėjo būti iki 15 tonų. Į šią masę turėjo būti įskaičiuojamos ir malkos, kurios svėrė 400 kilogramų, taip pat ir 380 litrų vandens. Visiškai pakrautas, pilnu vandens baku toks sunkvežimis pagal apskaičiavimus turėtų nuvažiuoti apie 80 kilometrų. Didžiausias išvystytas greitis siektų 40 kilometrų per valandą, vadinasi sunkvežimis tokiu greičiu galėtų važiuoti tik dvi valandas. Sunkvežimis atrodė taip pat kaip Anglijoje gaminamas „Sentinel S.4“.

Vairuoti šį sunkvežimį tikrai nelengva. Reikėjo ne tik profesionalus vartotojo bet ir kelių padėjėjų. Anglių naudojimas buvo per brangu, o mediena buvo puiki alternatyva. Nes tai buvo pigiausias resursas. Mediena rusams praktiškai nieko nekainavo, nes prie jos gavimo dirbo daugybė belaisvių.

Masinės gamybos niekad nebuvo, dažniausiai buvo kuriami keli modeliai, šiek tiek tobulinami. Su jais nuolat buvo atliekami eksperimentai. Pasikeitus valdžiai, šių sunkvežimių gamyba nebebuvo plėtojama ir galiausiai nutraukta.

Deja, muziejuose šių sunkvežimių nerasite. Jie tiesiog kažkur užsiliko ir dingo. Teko grįžti prie turimų sunkvežimių. Taip šalyje pradėjo vystytis gamyba ir padidėjo senų sunkvežimių remontas.

Patiko? Pasidalink

VARIKLIO GALINGUMO SKAIČIAVIMO VIENETAS – KILOVATAS

Daugumai atrodo, kad vidaus degimo variklis (dyzelinis ar karbiuratorinis), kuris dabar suka beveik visu šiandieniniu automobiliu ratus, yra pats tobuliausias, pats geriausias ir nėra jokio reikalo kurti kitokiu varikliu. Bet yra ir priešinga nuomone, kad įprastiniu vidaus degimo varikliu dienos suskaičiuotos — tiek daug rašoma apie elektromobilius, giromobilius, turbininius ir net garo automobilius. Bet ir tokia nuomone klaidinga, nes vidaus degimo varikliai dar ne nesiruošia užleisti savo pozicijų Kaip jie tobulinami, kokia kryptimi eina nauju varikliu konstruktoriai? Daug šiandien tikimasi iš rotorinio-stūmoklinio Vankelio variklio.

Kodėl superkamo automobilio variklio galingumas dabar dažnai išreiškiamas ne arklio jėgomis, bet šiandien dar ne visai įprastais kilovatais? Gal tai vidaus degimo varikliams nereikalingas matas, sukeliantis daug neaiškumu.

Mūsų ir daugelyje kitų šalių dabar yra priimta Tarptautinė matavimų sistema SI, kurioje galingumui matuoti jau nebėra „arklio jėgos“. Beje, šio termino atsiradimo istorija labai sena. XVIII amžiuje garsus škotų mechanikas Džeimsas Vatas pritaikė savo išrastą garo mašiną siurbti iš anglies šachtos vandenį. Norėdamas mažai raštingiems užsakovams vaizdžiai pailiustruoti savo išradimo privalumus, Džeimsas Vatas jo galingumą palygino su galingumu arklių, kuriuos galima išlaisvinti nuo darbo panaudojus garo mašiną.

Vato panaudotas terminas labai prigijo ir buvo plačiai vartojamas keletą amžių. Net kosminių laivų raketų galia būdavo išreiškiama arklio jėgomis. Tačiau nors ir labai įprastas šis vienetas, teks išsiversti be jo. Šiandien arklio jėga tokia archajiška, kai varstas ar pūdas. Tai net klaidingas terminas: matuojame variklio galią, o kalbame apie jėgas. Pasirodo, kad matavimo vienetas buvo arklio jėga, arklio galios kaip tik ir neatitiko. „Arklio jėga“ beveik du kartus galingesnė už vidutinį arklį. Bet yra dar ir daugiau painiavos. Ant to paties variklio, matuojamo arklio jėgomis, veleno įrengtas ir generatorius, kurio galia matuojama vatais. Kaip visa tai suvienodinti. Labai paprastai — matuoti variklio galią kilovatais. Taip ir daroma SI sistemoje. kadangi kilovatas yra lygus 1,36 AG, tai ir variklio galios reikšmės taps beveik pusantro karto mažesnėmis. Ir atvirkščiai, jeigu prireikia arklio jėgas perskaičiuoti į kilovatus, prisimename, kad 1 AG yra lygi 0,736 KW.

SI sistema turi naują vienetą ir variklio sukimo momentui žymėti. Vietoje anksčiau įprasto jėgos kilogrammetro (kgf.m) dabar sukimo momentas matuojamas niutonmetrais (N. m).

Pasiremta kolegų darbu: Pavarų dėžių principai

Verta paminėti kad jie teikia automobiliu supirkimas Vilnius

Patiko? Pasidalink