Mano istorija su dujų montavimu Kaune

Prieš porą metų nusprendžiau, kad užtenka važinėti benzinu ir jau pats laikas automobiliui montuoti dujų įrangą. Tada ir prasidėjo visa ši istorija. Kadangi esu apsukrus žmogus ir labai taupus ieškojau varianto kur dujų montavimas Kaune būtų pigiausias. Kadangi esu reklamos marketingo vadybininkas ieškojau tokios vietos kur galėčiau bent už tam tikrą kainą pasiūlyti ir savo paslaugas ir taip dar sutaupyti. Buvau nusiteikęs primokėti, bet apsikeisti paslaugomis. Vis būdas sutaupyti.
Siunčiau užklausas, skambinau… Ir blogiausia, kad rezultato praktiškai jokio. Kol vieną dieną atsirado veikėjas, kuris geriau jau būtų neatsiradęs. Tiesiog viskas skambėjo pernelyg gerai – dujas sumontuos pigiai, montavimas netruks ilgai, o ir kaina normali. Pavyko šiek tiek nusiderėti ir dujų montavimas vietoje 1800 litų kainavo 1600 litų. Lygiai tokios įrangos kokios norėjau. Na ir prasidėjo. Nuvežiau jiems automobilį… Dujų įranga turėjo būti sumontuota tą pačią dieną ir vakare jau turėjau atsiimti automobilį, tačiau… Tai pasirodė nerealu. Sakė, kad nespėja ir automobilį turėsiu atsiimti ryt. Tačiau jo tvarkyti nepabaigė ir sekančią dieną ir dujų įrangos montavimas mano automobiliui buvo baigtas tik praėjus dar vienai dienai.
Žmogus – serviso (jei tą garažą taip galima vadinti) savininkas sakė, kad specialiai man užims eilę, nes čia ir taip klientų pilna… Ir t.t. Bet kai atvažiavau pasiimti automobilį savininko dar nebuvo ir pasikalbėjau su mechaniku… Ir jis pasakė, kad tai tik penktas automobilis kuriam montuojama dujų įranga per paskutinius kelis mėnesius. Tad apie kokią dar eilę kalbame?

Kokios montavimo garantijos

Garantija pasirodo ne du metai, o atskiromis dalimis… Dar vėliau pasirodo, kad mano dujų įranga sumontuota ne Kaune, o kažkokiame kaime Radviliškio rajone (mat ten pigesni patentai). Na ką padarysi, tada pasidomėjau kaip su sąskaitos parašymu, tada paaiškino, kad sąskaitos laikas turės būti nurodytas vėlesnis arba ankstesnis, nes kaip tyčia dabar baigėsi patentas.
Na einam toliau. Pasirodo, kad pats savininkas, jei jį taip galima vadinti pats nieko nesupranta apie dujų įrangą ir jos montavimą. Geriausiu atveju žino tik teoriją. O jo darbuotojai nuolat keičiasi. Dėl to atsitikus bet kokiais bėdai reikia aiškintis ar meistras jau vietoje ar šiuo metu išvis yra koks nors specialistas ar šiuo metu meistro nėra ir reiks palaukti kol jis susiras naują. Tragedija. Terminų niekas nesilaiko, kaina salyginai didelė, aptarnavimas prastas. Na bet pereikime ir prie mano paslaugos. Viską atlikau greit, sutarėme 600 litų. Darbą atlikau, užsakovas buvo patenkintas… Bet bet bet… Savo pinigų niekaip neatgaunu, nes jis jų neva „neturi“.
Tai kaip yra? Jis verslininkas, o aš paprastas žmogus, bet pinigų jis neturi?

Patiko? Pasidalink

Personos siekiai, charakteristikos – Pacientas

Siekiai projekte

Projektas turi padėti greitai įregistruoti ir aptarnauti poliklinikos pacientą. Kiekvienam pacientui turi būti išskirtas  laikas kuriuo metu jis turi būti aptarnautas. Toks aptarnavimas didina sistemos panaudojamumą. Sistemos patogumas turi būti užtikrintas įvairių poliklinikos paslaugų pasiekiamumą bei paprastumą, toks panaudojimas turi pagreitinti aptarnavimą ir išvengti neteisingų duomenų įvedimo.  Kiekvienas paciento veiksmas turi būti patvirtinamas vaizdu arba garsu, todėl kad tarp pacientų gali būti žmonės su fiziniais trūkumais. Tam kad pacientas žinotų apie informacinėje sistemoje atliekamus veiksmus, pacientas turi būti informuojamas  apie  sistemoje  atliekamo proceso  būseną.  Pacientui kaip sistemos naudotojui  turi  būti  suteikta galimybė nutraukti atliekamą veiksmą, tam sistemoje turi egzistuoti grįžtamasis ryšis. Grįžtamasis ryšys turi pasiekti pacientą kuo greičiau, ne vėliau kaip per kelias sekundes.

Ypatingiausiai svarbus yra spalvų ir šriftų pasirinkimas, tai yra svarbu ir naudinga  sistemos naudotojams su regėjimo pažeidimais, be to užtikrina efektyvesnį sistemos panaudojimą. Pacientai pamatę eiles, susidaro neigiama nuomonė apie įstaigos darbo organizavimą. Kiekvienas pacientas skirtingas ir gydytojui sunku įvertinti, kiek laiko truks priėmimas. Visi projekte įgyvendinti siekiai projekte turi padėti pagreitinti pacientų aptarnavimą, išvengti neaiškių situacijų, kurie tiesiogiai turės įtaką sąveikai su pacientais.

Charakteristikos

Pacientų apibendrinta charakteristika
Programų sistemos  ir aparatūra,  kuriomis

moka naudotis

Tekstinių dokumentų kūrimo sistemos, duomenų bazių valdymo sistemos,

skaičiuoklės, naršyklės.

Naudotojų įgūdžiai ir

motyvacija

Asmenys,  turintys  skirtingas  žinias,  įgūdžius  ir  fizinį  pajėgumą.  Daug savarankiškų,  atsitiktinių  naudotojų.  Naudotojai  dėl fizinių trūkumų arba dėl mažos patirties gali  netūrėti  klaviatūros naudojimo įgūdžių, sunkiai valdyti pelę ir kitus sąveikos būdus.
Aplinka Vienoje patalpoje yra keli darbuotojai, todėl galima kolegų parama. Dažnai

yra  „vietinis  ekspertas“,  konsultuojantys  kolegas.  Daugybė  dokumentų  ir

žinynų. Telefono „karštos linijos“ taip pat yra pasiekiamos.

Problemų aprašas

Linas nori užsiregistruoti pas savo šeimos gydytoją. Jis neprisimena savo šeimos gydytojos pavardės, bet prisimena, kad jos vardas yra Agnė. Jis prisijungia prie savo paskyros poliklinikoje, įrašydamas savo asmens kodą ir seniau jam suteiktą slaptažodį. Kai visi prisijungimo duomenys įrašyti teisingai, jį nukelia į paieškos puslapį, kuriame Linas įveda šeimos gydytojos vardą į atitinkama paieškos ląstelę, bei spaudžia ieškoti. Po kelių akimirkų jam pateikiami paieškos rezultatai, kurie nuvilia jį, nes pateiktoje ataskaitoje per daug šeimos gydytojų su tokiu vardu, todėl gerai pagalvojęs, jis prisimena, kad galima ieškoti pagal gyvenamosios vietos kriterijų, tai yra, kokie gydytojai priskirti jo gyvenamojo namo teritorijoje. Taip jis padaro, vėl eina į paieškos puslapį, bei įveda savo namo adresą „Jasinskio 15“ , po keliu akimirkų paieškos sistema pateikia rezultatus, Linas pamato savo šeimos gydytojos vardą, bei prisimena jos pavardę, tai yra, „Agnė Lipskytė“. Jis apsidžiaugiąs užsiregistruoja pas savo šeimos gydytoja, taip baigiamas procesas.

Patobulintos sąveikos vizija

Patobulintoje sąveikoje būtų naudinga panaudoti paieškos funkcijas, kurie leistų atpažinti reikalingus duomenis. Sistema galėtų pateikti galimų užklausų pavyzdžių sąrašą grupuojant pagal užklausos raktinius žodžius.

Esminių užduočių panaudojamumo  tikslai

  • klavišų paspaudimų kiekis: 15
  • naudojamų komandų kiekis:15
  • naudotojo atliekamų veiksmų kiekis:8
  • klavišo paspaudimo, komandų rinkimo, užduočių atlikimo trukmė: 1-5 s.
  • laikas, reikalingas išmokti komandų aibę: 3-5 min.
  • komandų kiekis, kurias reikia įsiminti, siekiant sėkmingai dirbti: 8
  • sistemos naudojimo žinios: mažos
  • nuostatos ir nuomonės: vidutinės
  • paramos medžiagos prieinamumas: didelis
  • poligrafinės ir suvokimo klaidos: didelės
  • laikas, reikalingas atstatyti klaidingus veiksmus: 3-15 s.

Kolegos kalba apie panaudojamumą.

Patiko? Pasidalink

Kaip parinkti šilumos izoliaciją stogo dengimui

Danijos priešgaisrinės technikos bandymų institutas (Danish Institute of Fire Technology) atliko gaisrinius bandymus su lubų konstrukcijos elementais. Vienas iš bandinių buvo izoliuotas Rockwool akmens vata, kitas – stiklo vata. Konstrukcijos skyrėsi tik tuo, kad garo izoliacijai pirmojoje konstrukcijoje su akmens vata naudota 0,15 mm polietileno plėvelė, o antrojoje – su stiklo vata – naudojama aliuminio folija.

Pirmoji konstrukcija
1 – 9,5 mm storio gipso-kartono plokštė;
2 – tašeliai 19 x 95 mm, atstumas tarp jų centrų 400 mm;
3 – 0,15 mm storio PE plėvelė;
4 – 45 x 95 mm medinės gegnės, atstumas tarp jų centrų 1 000 mm;
5 – 95 mm akmens vata
6 – 150 mm akmens vata

Antroji konstrukcija
Nuo pirmosios ši konstrukcija skiriasi tik tuo, kad šilumos izoliacijai čia panaudota stiklo vata, o garo izoliacijai – aliuminio folija.

Kiti bandymai buvo atlikti su 13 mm gipso-kartono plokštėmis. Jie parodė, kad akmens vatos pagalba atsparumas ugniai padidėja maždaug iki 45 minučių, o tai labai skiriasi nuo stiklo vatos rezultatų, kur atsparumas ugniai padidėjo tik apie 26 minutes.

Akmens vata stogo konstrukcijose

Akmens vatos gaminiai yra pranašesni tuo, kad juos galima naudoti iki 900°C temperatūroje. Stiklo vatos gaminių naudojimo intervalas iki 680°C, o putų polistirolo – tik iki 60°C.  Reiktų vengti putų polistirolo kontakto su organiniais tirpikliais ir medžiagomis, kurių sudėtyje yra šie tirpikliai: benzinas, toluolas, acetonas. Mineralinės vatos gaminiai chemikalams yra atsparūs.

Perkantieji termoizoliacines medžiagas turėtų apžiūrėti pluoštinių medžiagų pluošto struktūrą. Pluošto struktūra nulemia medžiagos stabilumą. Deformuota medžiaga praranda savo izoliacines savybes. Nuo medžiagos struktūros priklauso jos atsparumas mechaniniam spaudimui.

Kondensatas – šilumos izoliacija

Svarbu, kad įvairiose pastatų konstrukcijose naudojama šilumos izoliacinė medžiaga neabsorbuotų vandens garų, kad joje nesikauptų kondensatas. Akmens vata ir čia gerokai pranašesnė už stiklo vatą – net esant 90% santykinei drėgmei, atmosferinės drėgmės ji absorbuoja tik nereikšmingą kiekį. Tai reiškia, kad tokios šilumos izoliacijos laidumo koeficientas beveik nepadidės ir šilumos izoliacijos sluoksnio skaičiavimo metodikose numatytos pataisos dėl jos įmirkio bus nereikšmingos. Todėl šilumos izoliacijos iš akmens vatos sluoksnis visada bus plonesnis už panašaus ar net kiek didesnio tankio stiklo vatos sluoksnį. Žinoma, akmens vatos pranašumas prieš stiklo vatą akivaizdžiai atsiskleidžia palyginus jos ir stiklo vatos vandens įmirkį. 10-30% įmirkis būdingas tik stiklo vatai ir iš tiesų reiškia, kad ši jau nebeatliks šilumos izoliacijos funkcijų. Akmens vatos gaminiai tokiomis pat sąlygomis įmirksta apie 1%, jie vandenį net atstumia, todėl itin tinka ten, kur tikėtinas atsitiktinis atmosferinio vandens ar kapiliarinės drėgmės poveikis (stogo, pamatų konstrukcijose). Šia savybe geriausiai pasižymi polistirenas, kurio vandens įmirkis:<= 0,01%; Polistirenas yra nejautrus drėgmei net panardintas vandenyje drėgmės įgeria mažai. Padidėjus drėgmei 1 %  polistirenas yra nejautrus drėgmei. Net panardintas vandenyje drėgmės įgeria mažai. Padidėjus drėgmei 1 % polistireno terminis laidumas padidėja 3 % (akmens vatos terminis laidumas tomis pačiomis sąlygomis didėja 30%). Todėl pastatų konstrukcijos su  polistireno izoliacija, ilgą laiką nekeičia pradinių savybių.

4 Lentelė Termoizoliacinių medžiagų techninė charakteristika

  Stipris gniuždant, [kPa] Storio nuo-krypio klasė T Ribinis stipris lenkiant, MPa, ne mažiau Ribinis stipris tempiant, MPa, ne mažiau
Akmens vata 30 T2
Stiklo vata 30 T2
Polistirenas 300 0,20 0,17

Iš išvardytų šilumos izoliacinių medžiagų mažiausias tankis būdingas minkštai stiklo vatai (iki 15 kg/m3), šilumos laidumo koeficientas (  kiek didesnis – putų polistirenui ir didžiausias – akmens vatai (apie 40 kg/m3) . Laboratorijoje nustatyti išvardytų izoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientai skiriasi, atrodo, nedaug – tik keliomis tūkstantosiomis (didžiausias minkštos stiklo vatos, mažiausias – akmens vatos). Tačiau paskaičiavęs, kokio storio sluoksnio kiekvienos medžiagos reikėtų, norint pasiekti reikiamą varžą, įsitikinsime, kad medžiagų šiluminių savybių skirtumai yra labai reikšmingi ir svarbesni nei tankio skirtumai:

  •  Akmens vatos šilumos laidumo koeficientas-0,036W/mK
  • Putų polistireno šilumos laidumo koeficientas-0,038W/mK
  • Stiklo vatos šilumos laidumo koeficientas-0,040W/mK
  •  Gyvenamųjų namų norminė atitvaros šiluminė varža (R) turi būti ne mažesnė kaip 5,6 m2K/W.

Paskaičiuojame kokio storio reikės šiluminės izoliacijos apšildinti stogui:

  • Akmens vatos-mm
  • Putų polistirenas-mm
  • Stiklo vatos-mm

Išanalizavęs šilumos izoliacijas ir nusprendęs, kad akmens vatos panaudojimas yra optimaliausias spręndimas palyginsiu, 3 pagrindinių šalyje naudojamų firmų akmens vatos techninę charakteristiką;

5 Lentelė Skirtingų firmų akmens vatos techninė charakteristika

Gaminio pavadinimas Vidutinis tankis Deklaruo-jamasis šilumos laidumo koefi-cientas Storio nuo-krypio klasė Stipris gniuždant Stipris tempiant-statmenai pavir-šiui Sutelktoji apkrova Trumpa-laikis vandens įmirkis Ilgalaikis vandens įmirkis Degumo klasifi-kacija Oro laidumo koefi-cientas
  ρ
[kg/m³]
λD
[W/mK]
T CS (10)
[kPa]
TR
[kPa]
PL (5)
[N]
WS
[kg/m2]
WL (P)
[kg/m2]
Euro-klasė I • 10-6[m3/(m•s•Pa)]
Lengvų konstrukcijų (pastogių, sienų, grindų), kurių neveikia apkrovos, šilumos izoliacija
Paroc akmens vatos plokštės ~ 30 0,036 T2 30 ≤ 1,0 ≤ 3,0 A1 95
Isover   akmens vatos
plokštės
  0,040 T2 30 ≤ 1,0 ≤ 3,0 A1
Rockwool akmens vatos
plokštės
~ 32 0,039 T2 ≤ 1,0 ≤ 3,0 A1 ≤ 130

100 mm storio akmens vatos šiluminis laidumas ir kaina;

  Rockwool- akmens vatos šilumos laidumo koeficientas 0,039W/mK-8,9lt/m2

    Paroc- akmens vatos šilumos laidumo koeficientas 0,036W/mK-9,3lt/m2

    Isover- akmens vatos šilumos laidumo koeficientas- 0,040W/mK-8,9lt/m2

Visų gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramonės pastatų projektavimo šiluminius reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė technika”. Šis reglamentas naudojamas projektuojant naujus ir rekonstruojant esamus pastatus.Pagrindinė reglamento nuostata yra normuoti viso pastato šilumos nuostolius priklausomai nuo pastato paskirties (gyvenamasis, viešosios paskirties ar pramoninis pastatas) ir pastato dydžio.

šaltinis:  Šilumos izoliacijos parinkimas stogo montavime

Patiko? Pasidalink

Sunkvežimių servisas – remonto paslaugos

Sunkvežimiai kaip ir automobiliai genda. Surasti, kur būtų atliekamas kokybiškas sunkvežimių remontas nėra taip lengva, nors servisų pilna ant kiekvieno kampo.

Ar kada nors teko girdėti apie tokį dalyką, kaip sunkvežimį, kuris buvo varomas malkomis. Tai visiškai ne juokai, toks sunkvežimis iš tikrųjų egzistavo.  Atsirado jis 1949 metais ir tikriausiai nesunku atspėti kur. Žinoma, kad Rusijoje. Šis išradimas priskiriamas sovietams. Tai unikalus išradimas, nes sunkvežimiui nereikėjo jokio skysto ar kieto kuro. Šio išradimo prototipai yra vadinami trumpai „NAMI“.

Per antrą pasaulinį karą sovietų kariuomenei nuolat trūko kuro. Jis buvo labai vertinamas ir taupomas, o keliauti reikėjo ir nemažai. Todėl šaltojo karo metu šis klausimas buvo iškeltas į pirmas pozicijas ir labai kruopščiai sprendžiamas. Juk tada sovietai tikėjo, kad tai tikrai ne paskutinis karas, ir ateinančiam reikia pasiruošti taip stipriai ir kruopščiai, kad kariam nieko netrūktų. Būtent tai pastūmėjo tokio sunkvežimio kūrimą. Kas gali būti ekonomiškiau už sunkvežimį, varoma mediena. Tai su tapo su tais pačiais metais, kai Sovietų sąjunga sugalvojo išbandyti ir savo atominę bombą. Tuo pat metu pristatytas ir šis išradimas, kuris privertė aiktelėti ne vieną žmogų. Žinoma, tokių sunkvežimių remontas dar tada nebuvo apgalvotas.

Ekologiškas kuras ir sunkvežimiai

Tai buvo visiškai naujas sunkvežimis, varomas visiškai nauju, ekologišku kuru. Dar niekas anksčiau nebuvo bandęs to daryti ir juolab paversti tai realybe. Ši transporto priemonė daug kuo buvo panaši į garų varomas priemones. Tiksliau jėgos padavimo sistema buvo labai panaši. Žinoma ne visiškai, buvo ir esminių skirtumų. Pirmoji užduotis buvo sukurt krovinį, kuris nebūtų mažesnis nei 6 tonos. Sunkvežimio masė turėjo būti iki 15 tonų. Į šią masę turėjo būti įskaičiuojamos ir malkos, kurios svėrė 400 kilogramų, taip pat ir 380 litrų vandens. Visiškai pakrautas, pilnu vandens baku toks sunkvežimis pagal apskaičiavimus turėtų nuvažiuoti apie 80 kilometrų. Didžiausias išvystytas greitis siektų 40 kilometrų per valandą, vadinasi sunkvežimis tokiu greičiu galėtų važiuoti tik dvi valandas. Sunkvežimis atrodė taip pat kaip Anglijoje gaminamas „Sentinel S.4“.

Vairuoti šį sunkvežimį tikrai nelengva. Reikėjo ne tik profesionalus vartotojo bet ir kelių padėjėjų. Anglių naudojimas buvo per brangu, o mediena buvo puiki alternatyva. Nes tai buvo pigiausias resursas. Mediena rusams praktiškai nieko nekainavo, nes prie jos gavimo dirbo daugybė belaisvių.

Masinės gamybos niekad nebuvo, dažniausiai buvo kuriami keli modeliai, šiek tiek tobulinami. Su jais nuolat buvo atliekami eksperimentai. Pasikeitus valdžiai, šių sunkvežimių gamyba nebebuvo plėtojama ir galiausiai nutraukta.

Deja, muziejuose šių sunkvežimių nerasite. Jie tiesiog kažkur užsiliko ir dingo. Teko grįžti prie turimų sunkvežimių. Taip šalyje pradėjo vystytis gamyba ir padidėjo senų sunkvežimių remontas.

Patiko? Pasidalink

Langai – mūsų matomo pasaulio kokybė

Langai yra savotiškai atsakingi už mūsų matomo pasaulio kokybę.  Jei lango stiklas neskaidrus, apdulkėjęs ar suskilęs – diena atrodys niūresnė, pasaulis ne toks gražus. Būdavo laikas, kai langai nė iš tolo neprilygo dabartiniams. Langu mes pripratę vadinti namo sienoje įrėmintą stiklą, pro kurį į vidų įsileidžiame saulės spindulius ir stebime aplinką. Senais laikais langus atstodavo tuščia ertmė sienoje, be jokio stiklo, svarbiausia būdavo jos dydis, kad tik koks plėšrus žvėris neįšoktų. Šiais laikais mums svarbu begalė dalykų. Mums svarbu, kad lango rėmas būtų pagamintas iš kokybiškos medienos ar plastiko, kad nepraleistų nei šalčio, nei drėgmės, kad gerai atsidarinėtų, kad jo stiklas būtų pakankamai skaidrus ir neiškreipiantis vaizdo. Galima pasidžiaugti, kad šiandien Lietuvoje langų kokybe rūpinasi begalė įmonių.

Plastikiniai laigai nepraleidžia drėgmės

Turbūt daugiausiai šiuo metu Lietuvoje veikiančių langų gamybos įmonių sudaro plastikinių langų gamybos įmonės. Plastikiniai langai paskutiniu metu taip išpopuliarėjo, kad, vaikštinėjant po „miegamuosius“ rajonus, sunku daugiabučiuose įžiūrėti kokį kitą langą. Žmonės sako, kad plastikas yra pats ekonomiškiausias variantas , o dar tiksliau – geriausias pasirinkimas, atspindintis kainos ir kokybės santykį. Plastikiniai laigai nepraleidžia drėgmės, lengvai darinėjami, valomi, užtikrina, kad lango rėmas tikrai niekada nesudūlės. Žinoma, labai svarbus yra specialisto, kuris deda langus, darbas, bet faktas, kad plastikas yra bene pagrindinė šių dienų langų rėmų gaminimo medžiaga, įrodo, kad žmonės yra patenkinti šiuo gaminiu.

„Be langų gyventi galėtų matyt tik tie primityvių kultūrų žmonės, kurie dar šiandien tebegyvena jurtose ar po kokiomis džiunglių augmenijos pastogėmis, jei dar tokios egzistuoja“ – sako Jonas P. Pensininkas visą gyvenimą praleido tiesiogine to žodžio prasme – prie lango. Vyras pina iš vytelių. Jo namuose puikuojasi įvairiausi dalykai iš vytelių. Tai baldai, suvenyrai, vazonėliai, padėkliukai ir net spintos. „Visada pinu sėdėdamas prie lango. Negaliu dirbti prie lempos ar kitokios dirbtinės. Mano akys pripažįsta tik dienos šviesą. Langas visada stebi mano darbus“- juokiasi garbaus amžiaus vyriškis.  Jonas nuo jaunystės gyvena mūriniame seno statybų modelio name. Langų čia buvo niekas nekeitę apie trisdešimt metų. Anot vyro, kiaurai pūtė vėjas, skverbėsi drėgmė ir šaltis, kadangi medį veikė metų tėkmė.  Tačiau po to, kai vaikai sumąstė pagerinti tėvui gyvenimą ir pakeitė visus būsto langus į plastikinius, Jonas nebegali įsivaizduoti, kaip išgyvendavo visus patiriamus nemalonumus anksčiau. „ Būdavo, sėdžiu prie lango, pinu kokį krepšelį ir jaučiu kaip užuolaidos nuo šiaurinio vėjo kilojas.. .o dabar, nors per šaltį, šalia plastikinio lango sėdėti – pats malonumas“.

Kartais galima pabandyti įsivaizduoti, koks gyvenimas būtų jei neturėtume langų. Jokios saulės šviesos, jokio vaizdo į pasaulį, jokių palangių ir gėlių ant jų. Langai, kaip ir sielos, taip ir mūsų būstų – turi būti skaidrūs.

Patiko? Pasidalink

Bendros žinios apie geodezijos skirstymą

Geodezija (gr. geo — žemė+ daio daliju) — mokslas apie Zemės arba atskirų jos dalių matavimo bei vaizdavimo būdus, taip pat apie tikslius matavimus, susijusius su mokslinių ir prak­tinių uždavinių sprendimu.

Svarbiausi geodezijos uždaviniai — nustatyti Zemės formą ir matmenis, atskirų Zemės paviršiaus taškų padėtį pasirinktoje ko­ordinačių sistemoje, detaliai atvaizduoti plokštumoje Zemės pa­viršių ir jame esančius vietovės elementus. Be geodezijos neap­sieinama, sudarant topografinius planus arba žemėlapius, kai rei­kia projektuoti įvairios paskirties pastatus, inžinerinius įrenginius, juos statyti bei eksploatuoti ir atlikti įvairios paskirties mata­vimus.

Geodezija skirstoma j keletą atskirų mokslinių-techninių šakų.

Aukštosios geodezijos svarbiausias uždavinys — su­daryti Zemės formos matematinį modelį ir rasti Zemės paviršiaus taškų koordinates vieningoje sistemoje.

Laikydami, kad Zemė yra statiškai pastovi, turėtume statnės geodezijos sąvoką. Tačiau iš tikrųjų dėl Zemės gelmių veiklos jos forma nuolat kinta, taip pat kinta ir Zemės paviršius. Zemynų judėjimo, vertikalių Zemės plutos judesių ir kitas problemas sprendžia dinaminė geodezija.

Daug geodezinių uždavinių tenka spręsti, kai reikia Zemės pa­viršių atvaizduoti planuose ir žemėlapiuose, atliekant inžinerinius darbus ir pan. Duomenys surenkami inžinerinių tyrinėjimų metu. Pirmiausia pasirenkami metodai, sudaroma programa ir organi­zuojami pagrindiniai geodeziniai darbai, arba va­dinamasis atramos tinklas, kurį sudaro vieninga vietovėje jtvirtintų taškų sistema su nustatytomis koordinatėmis ir aukščiais.

Geodezija, kuri nagrinėja Zemės elipsoido arba sferoido geo­metriją, vadinama sferoidine geodezija. Jos tikslas — geodezinius matavimus Zemės paviršiuje redukuoti j pasirinkto elipsoido paviršių. Redukuoti taškai elipsoido paviršiuje jungiami geodezinėmis linijomis. Jos parodo trumpiausią atstumą tarp tų taškų. Nustatyti daugelio atramos tinklo taškų astronomines ko­ordinates ir azimutus astronominiu būdu — tai geodezinės astronomijos uždavinys. Sitaip tinklai paverčiami astrono­miniu-geodeziniu tinklu, kuris naudojamas kartografijoje ir spren­džiant Zemės formos problemas.

Atraminių geodezinių taškų padėtis virš jūros lygio apibūdina­ma jų ortometriniais arba normaliniais aukščiais, nes lygio pa­viršiai nelygiagretūs, todėl aukščių skirtumai priklauso nuo ni­veliavimo ėjimo. Norint rasti šiuos ortometrinius arba normalinius aukščius, reikia žinoti gravitacinių Zemės jėgų jtampą, arba va­dinamąją sunkio jėgą. Kaip randamos atskirų taškų sunkio jėgos reikšmės, nagrinėja gravimetrija. Geodezinių uždavinių sprendi­mas, taikant gravimetrijos metodus, sudaro geodezinės gra­vimetrijos esmę.

Zemės paviršiaus taškų koordinačių ir gravitacinio lauko pa­rametrų nustatymas vieningoje sistemoje, naudojantis dirbtinių Zemės palydovų stebėjimo rezultatais, priklauso kosminei geodezijai.

Geodezija nagrinėja metodų parinkimo, tech­nikos ir darbų organizavimo klausimus, susijusius su Zemės pa­viršiaus atvaizdavimu žemėlapiuose ir planuose. Sie darbai sudaro topografinės nuotraukos arba topografijos tu­rinį. Topografinių darbų pagrindas yra geodezinis atramos tink­las, koordinačių ašys — meridianai ir paralelės. Valstybinis geodezinis tinklas sutankinamas, atliekant žemesnių eilių mata­vimus.

Vietovės topografinės nuotraukos daromos antžeminiu būdu menzula, tacheometru arba aerogeodeziniu būdu, fotogra­fuojant iš lėktuvo. Geodezinių darbų rezultatai ir topografinės nuotraukos yra pradinė medžiaga, sudarant įvairlos paskirties ir įvairaus mastelio žemėlapius. Zemėlapių sudarymas ir išleidimas priklauso kartografijos mokslui.

INformacija pasidalino: matavimai24.lt – geodeziniai matavimai Vilniuje

taip pat galite paskaityti apie: Kas gali teigti kadastrinių geodezinių matavimų paslaugas Vilniuje?

Patiko? Pasidalink

Verslo plano santrauka

Šiais laikais visi norime turėti šiltus, tvarkingai ir kokybiškai suremontuotus butus, todėl vis dažniau susimastome apie savo jaukų būstą bei jo apdailą,. Tad visa tai ir paskatino įkurti tokio pobūdžio įmonę, kuri užsiima langų sandarinimu o taip pat ir įvairiais remonto ir apdailos darbais ( plytelių klijavimu, pakabinamų lubų montavimu, žaliuzių kabinimu, parketo klijavimu, dailylentėmis ). Remiantis statistika tai perspektyvi veikla, kadangi net 88% gyventojų mano, kad tai labai svarbios ir reikalingos paslaugos.

Įmonę nuspręsta įkurti ištyrus rinką, išanalizavus vartotojų savybes, nustačius potencialią rinką, paskaičiavus prognozuojamą savikainą ir prognozuojamą pelną bei įvertinus galimus rizikos faktorius.

Įmonė įregistruota 2004 metais Šalčininkų mieste. Bus naudojamas savininkės turimas kapitalas.

Įmonės savininkės kapitalo užteks pradėti savo veiklą nes jau yra numatytos patalpos, kur įmonė galės pradėti savo darbą. Patalpos nuomai parinkta vieta tinkama ne tik kainos bet ir savo padėties atžvilgiu. Nuomos zona – Vilniaus g.25. Tai viena iš pagrindinių Šalčininkų gatvių, kurioje dažniausia lankosi turistai bei vietiniai miesto žmonės, tad čia patogi vieta reklamos efektyvinimui. Kadangi gatvė labai judri, tad čia gausu įvairių firmų bei reklaminių iškabų, tačiau panašios paskirties firmų čia trūksta – taigi čia daug mažesnė konkurencija. Kadangi gatvė labai gerai žinoma, bei labai patogus susisiekimas, tad mūsų ofisą be didelių pastangų galės rasti net ir nevietiniai Varėnos gyventojai.

Kadangi paskolos neimsim tad ir nereikės dalimis kiekvieną mėnesį reguliariai mokėti palūkanų. Kaip garanto bankui nereikės pateikti  savininkės  turto.

Mūsų klientų ratas labai įvairus. Pagrindą sudaro jauni ir vidutinio amžiaus, pastovias pajamas turintys žmonės. Veiklą numatome aštuoniems metams (paslaugos gyvavimo ciklas yra 8 metai), po to planuojame  iš per visą aštuonerių metų gyvavimo laiką sukaupto kapitalo plėsti savo veiklą – ketiname dar papildomai gaminti natūralaus medžio duris ir langus bei parketlentes ir kitą medienos produkciją iš vietinės žaliavos.

Pelno prognozė

Didžiausias prognozuojamas pelnas pirmaisiais metais pagal padarytus skaičiavimus  turėtų būti 9 649 Lt. per mėnesį, o mažiausias -2 657 Lt/mėn. Pagal paskaičiavimus  įplaukos tuo tarpu turėtų būti apie 10 340 Lt. ir savikaina apie 6 843 Lt.

Aplinkui daug panašių konkurencinių įmonių užsiimančių panašia ar net tokia pačia veikla, tačiau klientai nėra visiškai patenkinti atliekamų darbų kokybe, tad mes bandydami išsiskirti iš kitų konkuruojančių įmonių ketiname tobulinti savo produkciją ir manome, kad kokybės pagrindu konkuruoti verta.

Tiekimas bei visa prekyba įmonėje vyksta be jokių tarpininkų, o per pasirinktus patikimus didmenininkus. Siekiant geriausio rezultato naudojamos tik kokybiškos anglų firmos “ HOME “ žaliavos ir technologijos.

Atsižvelgiant į klientų norus bei pageidavimus paslaugas numatoma teikti taikant įvairias programas – nuolaidas, išsimokėtą paslaugos teikimą, suteikiant garantinį laikotarpį.

Įmonėje dirbs 9 darbuotojai ir savininkas. Trys darbuotojai dirbs administracinio pobūdžio darbą. Taip pat bus sudarytos 3 brigados po 2 darbininkus užsakymų vykdymui. Mokamas atlyginimas sudarytų apie 30% nuo apyvartos.

Savo veiklą ketiname pradėti kuo skubiau, tinkamiausias variantas būtų sausio mėnesį, kad spėtumėm įsilieti į visą planuojamą verslą iki tariamo sezono( gegužė spalio mėn. ), nes šiuo laikotarpiu yra didžiausia paklausa ir gaunamas didžiausias pelnas. Todėl pagal pradinius mūsų paskaičiavimus jau penktąjį veiklos mėnesį paskolą ketinama grąžinti sumokėjus ir visas palūkanas.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Verslo_planas

Patiko? Pasidalink

Pamergių suknelių svarba

Vestuvėse visada būna viena nuotaka. Ji, žinoma, yra pati svarbiausia vakaro puošmena. Pamergėms skiriama šiek tiek menkesnė rolė bei dėmesys, bet tai nereiškia, kad šiai įsimintinai progai nedera tinkamai pasipuošti.

Bet kurio salono darbuotojos, kurios prekiauja, nuomoja ar siuva pamergėms sukneles gali patvirtinti, kad pamergių suknelės yra ne mažiau svarbus vestuvių puošmenos akcentas, nei nuotakos suknelė. Variantų, kaip privalo atrodyti pamergės yra pakankamai daug.

Galima žengti pakankamai klasikiniu keliu ir pamergių apdarus derinti prie jaunosios ansamblio. Norime šiek tiek daugiau žaismingumo? Tam juk egzistuoja spalvos! Kontrastas padeda paryškinti jaunosios suknelę, o pamergės turi tam tikrą uniformą. Šiuo atveju ir joms lengviau tampa, tada aišku kokio modelio ar spalvos suknelės reikia. Sutaupomas paieškos laikas, o neretai ir pinigai.

Suprantama, kad yra žmonių, kurie bet kuriame gyvenimo žingsnyje mėgsta originalumą. Šioje vietoje galima žaisti keliomis skirtingomis spalvomis, kurti visiškai netikėtus derinius. Kas sakė, kad visos pamergės turi būti pasipuošusios mėlynomis ar raudonomis suknelėmis. Jos visos gali į šventę atkeliauti su mėlynomis suknelėmis, bet skirtingais atspalviais. Ar originalu? Žinoma. Ar gražu? Abejoti net nereikia.

Tokia laisvė suteikia ir laisvumo pačiai šventei. Vestuvės neprivalo vien rimtimi ar atsakomybe kvepėti. Taip, tai yra šventė, o ją dera švęsti bei maloniai laiką leisti. Per daug didelis formalumas atsipalaiduoti neleidžia ir linksma nuotaika geba greitai rimta pavirsti. Pamergių žaismingumas, noras bendrauti ir žinoma akiai malonūs apdarai šventei suteikia ne tik lengvumo, bet ir malonumo pojūtį.

Panašu, kad gerų vestuvių be rimtos pamergių kompanijos nebus. Na, joms pasipuošti būtina, kur matyta, kad jaunos moterys to nenorėtų. Atrodyti gražiai ir leisti linksmai, tai tarsi žodžio jaunystė sinonimas.

Didelis pasirinkimas pamergių suknelių

Šaunu, kad dabar pas mus yra nemenkas pamergių suknelių pasirinkimas. Jos gali būti ilgos, trumpos, su gilesnėmis ar mažesnėmis iškirptėmis. Spalvų gausa nemenka, o raštų ar medžiagų pasirinkimas – stulbinantis. Svarbu – gebėti išsirinkti. Panašu, kad šioje vietoje jaunosios vaidmuo yra nemenkas. Ji turi ne tik sau surasti tinkamą suknelę, bet ir turėti viziją savo kolegėms. Laiko veltui švaistyti nevalia, geriau paieškas pradėti iš anksto, kad vėliau būtų galima mėgautis švente, o ne gailėtis vienu ar kitu pasirinkimu.

šaltinis: Vestuvinių suknelių tendencijos 2017 metams

Patiko? Pasidalink

SENŲ BALDŲ PAVIRŠIAUS ATNAUJINIMAS IR KITI DARBAI

SENŲ BALDŲ PAVIRŠIAUS ATNAUJINIMAS

Jei dažai yra dar gerai išsilaikę, tai pakanka juos sodos ar muilo skiediniu numazgoti, švariai nuplauti vandeniu ir drėgnu skuduru nušluostyti. Po to glaistu užtaisomi plyšiai ar kiti pažeidimai, užtaisytos vietos pasvidinamos ir, visą paviršių sušiurkštinus, dažoma kartą arba du kartus ištisai. Kad užtaisytų vietų nebūtų žymu, reikia, prieš dažant, jas pagruntuoti klijų skiediniu, pokostu arba ir tais pačiais, tik kiek skystesniais dažais.

Jei seni dažai yra sutrūkinėję ar šiaip silpnai laikosi, reikia juos visai pašalinti. Ar net baldus išmesti, nes jie jau nebenaudingi.

Palyginti gerai išsilaikiusius lakuotus ar poliruotus paviršius galima taip pat atnaujinti, tik reikia prieš tai švariai nuvalyti ir pasvidinti.

Jei lako ar politūros sluoksnis yra sutrūkinėjęs ar šiaip labai susidėvėjęs, jo likučius reikia nuvalyti iki pat medžio. Tai galima atlikti tomis pačiomis, nurodytomis priemonėmis. Tik deginti negalima tų paviršių, kurie numatomi lakuoti ar politūruoti. Nuimant senus lako ar politūros sluoksnius nuo ąžuolinių paviršių, negalima naudoti šarminių skiedinių: nuo jų ąžuolas labai patamsėja.

Spiritinius lakus ar politūrą galima ir visai nuskusti, geriau — prieš tai suminkštinus spiritu.

Atskiras pažeistas ar nudilusias vietas ištaisyti taip, kad jos nesiskirtų nuo viso paviršiaus, gali tik labai įgudęs meistras.

SIENŲ KLIJAVIMAS APMUŠALAIS

Vietoj dažymo, sienas galima klijuoti apmušalais (tapetais). Dažytos sienos yra higieniškesnės, tuo tarpu apmušalai, ypač jeigu jie blogai priklijuojami, gali sudaryti puikias sąlygas veistis parazitams. Tačiau tinkamai ir gerais apmušalais juostos sienos gražiai atrodo; jos yra tvirtesnės ir ne taip praleidžia šilumą.

Apmušalų yra įvairių: pigesnių, gamintų iš paprasčiausio popieriaus su nesudėtingais raštais, ir brangesnių, gamintų iš geresnio popieriaus, medžio ar specialios masės su įspaustu (reljefiniu) vienspalviu ar daugiaspalviu raštu. Kai kurių apmušalų paviršius yra impregnuotas arba lakuotas, ir jį galima plauti.

Popieriniai apmušalai parduodami rulonais. Apmušalų plotis būna 50, 60 ir 70 cm, o ilgis — dažniausiai 5-6 m, kartais — 12 m (dvigubas). Plotis skaitomas kartu su pakraščiais, kuriuos vėliau, prieš klijuojant, reikia nupjauti arba nukarpyti.

Geriausias variantas kai klijuojamos sienos yra persikraustyti su savo visa manta į kitas patalpas.

Nereikia pirkti neskoningų margų, ryškių spalvų apmušalų. Švelnių spalvų, kuklaus neutralaus geometrinio rašto apmušalai suteiks kambariui daugiau jaukumo ir šilumos, negu koks „rėkiančių“ ryškių spalvų ar gėlių kratinys. Dideliam kambariui smulkų raštą galima naudoti, bet mažam — stambus netinka. Juostelę sienai užbaigti geriausia pirkti siaurą, lygią ar kukliai pamargintą. Jei galima, sieną geriau užbaigti mediniu bagetėliu (medine juostele). Jis gali būti natūralaus medžio spalvos arba beicuotas ir lakuotas, arba bronzuotas.

Semtasi patirties iš https://lt.wikipedia.org/wiki/Baldai

Patiko? Pasidalink

VARIKLIO GALINGUMO SKAIČIAVIMO VIENETAS – KILOVATAS

Daugumai atrodo, kad vidaus degimo variklis (dyzelinis ar karbiuratorinis), kuris dabar suka beveik visu šiandieniniu automobiliu ratus, yra pats tobuliausias, pats geriausias ir nėra jokio reikalo kurti kitokiu varikliu. Bet yra ir priešinga nuomone, kad įprastiniu vidaus degimo varikliu dienos suskaičiuotos — tiek daug rašoma apie elektromobilius, giromobilius, turbininius ir net garo automobilius. Bet ir tokia nuomone klaidinga, nes vidaus degimo varikliai dar ne nesiruošia užleisti savo pozicijų Kaip jie tobulinami, kokia kryptimi eina nauju varikliu konstruktoriai? Daug šiandien tikimasi iš rotorinio-stūmoklinio Vankelio variklio.

Kodėl superkamo automobilio variklio galingumas dabar dažnai išreiškiamas ne arklio jėgomis, bet šiandien dar ne visai įprastais kilovatais? Gal tai vidaus degimo varikliams nereikalingas matas, sukeliantis daug neaiškumu.

Mūsų ir daugelyje kitų šalių dabar yra priimta Tarptautinė matavimų sistema SI, kurioje galingumui matuoti jau nebėra „arklio jėgos“. Beje, šio termino atsiradimo istorija labai sena. XVIII amžiuje garsus škotų mechanikas Džeimsas Vatas pritaikė savo išrastą garo mašiną siurbti iš anglies šachtos vandenį. Norėdamas mažai raštingiems užsakovams vaizdžiai pailiustruoti savo išradimo privalumus, Džeimsas Vatas jo galingumą palygino su galingumu arklių, kuriuos galima išlaisvinti nuo darbo panaudojus garo mašiną.

Vato panaudotas terminas labai prigijo ir buvo plačiai vartojamas keletą amžių. Net kosminių laivų raketų galia būdavo išreiškiama arklio jėgomis. Tačiau nors ir labai įprastas šis vienetas, teks išsiversti be jo. Šiandien arklio jėga tokia archajiška, kai varstas ar pūdas. Tai net klaidingas terminas: matuojame variklio galią, o kalbame apie jėgas. Pasirodo, kad matavimo vienetas buvo arklio jėga, arklio galios kaip tik ir neatitiko. „Arklio jėga“ beveik du kartus galingesnė už vidutinį arklį. Bet yra dar ir daugiau painiavos. Ant to paties variklio, matuojamo arklio jėgomis, veleno įrengtas ir generatorius, kurio galia matuojama vatais. Kaip visa tai suvienodinti. Labai paprastai — matuoti variklio galią kilovatais. Taip ir daroma SI sistemoje. kadangi kilovatas yra lygus 1,36 AG, tai ir variklio galios reikšmės taps beveik pusantro karto mažesnėmis. Ir atvirkščiai, jeigu prireikia arklio jėgas perskaičiuoti į kilovatus, prisimename, kad 1 AG yra lygi 0,736 KW.

SI sistema turi naują vienetą ir variklio sukimo momentui žymėti. Vietoje anksčiau įprasto jėgos kilogrammetro (kgf.m) dabar sukimo momentas matuojamas niutonmetrais (N. m).

Pasiremta kolegų darbu: Pavarų dėžių principai

Verta paminėti kad jie teikia automobiliu supirkimas Vilnius

Patiko? Pasidalink