Kambarinių gėlių tręšimas ir dauginimas

TRĘŠIMAS

Kad kambarinės žydinčios gėlės galėtų normaliai augti ir vystytis, jos turi gauti pakankamai azoto, fosforo, kalio ir kitų elementų. Dažnai šių elementų neužtenka, nes vazonuose yra nedaug žemės. Todėl gėlės papildomai tręšiamos organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.

Iš organinių trąšų kambarinėms gėlėms geriausia naudoti šias trąšas: galvijų arba arklių mėšlo ir paukščių išmatų srutas, kaulų bei kraujo miltus ir galvijų sausą mėšlą.

Mėšlo srutos gaminamos taip: į statinę arba kibirą pridedama trečdalis galvijų arba arklių, vištų ar balandžių šviežių išmatų, o likusioji indo dalis pripilama vandens. Taip paruoštos srutos rauginamos apie dvi savaites, paskui perkošiamos, ir jomis laistomos gėlės.

Galvijų ar arklių mėšlo srutos atskiedžiamos vandeniu 4-5 kartus, o paukščių srutos —10 kartą.

Kaulų bei kraujo miltai ir sausas galvijų mėšlas dedami į žemių mišinius. Pavyzdžiui, 1 kg žemių mišinio dedama po 2-3 g kaulų ir kraujo miltų ir 4-5 g sauso sutrinto gryno galvijų mėšlo. Žemių mišiniai paruošiami 1-2 mėnesius prieš persodinant gėles.

Šeimininkės, kaip neblogą trąšą, gali panaudoti nuplautos, šviežios, nesūdytos mėsos vandenį. Juo laistomos gėlės gerai auga.

Kambarinėms žydinčioms gėlėms tręšti, kaip fosforo trąša, labai tinka klijai. Jie paruošiami taip: 2 g klijų virinami 1 litre vandens kol visiškai užsileidžia. Ataušintais klijais laistoma, o po kelių valandų žemės paviršius vazonuose supurenamas.

Iš mineralinių trąšų kambarinėms gėlėms tręšti tinka amonio salietra, superfosfatas ir kalio druska. Šios trąšos dažniausiai naudojamos kaip mišiniai, 1-2 g 1 litrui vandens.

Apskritai gėles tręšti galima tik gerai įsišaknijusias, sveikas ir tik sparčiausio augimo metu. Tręšiama kas 10-15 dienų.

DAUGINIMAS

Dalis kambarinių žydinčių gėlių dauginamos sėklomis (kalceolarijos, raktažolės, cinerarijos, ciklamenai ir kt.). Tačiau dauguma gėlių dauginamos tik vegetatyviniu būdu: auginiais, kero dalijimu, svogūnėliais „vaikučiais“, šakniagumbiais, lapais.

Dauginimas sėklomis. Sėkloms pasėti reikia turėti vazonėlių, molinių lėkščių arba dėžučių. Indai prieš sėjimą išplaunami karštu vandeniu arba išdezinfekuojami formalinu (1:300), ir įruošiamas drenažas vandeniui nutekėti.

Sėjimui žemė turi būti puri, trąši, drėgna, neutralios reakcijos, praleidžianti vandenį, neapkrėsta piktžolėmis, grybinėmis ligomis ir kenkėjais. Gerai, kai žemė paruošiama, atsižvelgiant į kiekvienos gėlės reikalavimus, tačiau paprastai ji ruošiama lengvos sudėties, sudaryta viržinės arba durpinės, lapinės žemės ir smėlio (santykiu 2:2:1).

Pasėtos sėklos apiberiamos smėlinga žeme arba smėliu tokio storumo sluoksneliu, kokio didumo yra sėklos. Labai smulkių sėklų (begonijų, gloksinijų, kalceolarijų) apiberti žemėmis nereikia. Sėklos paliejamos laistytuvėliu per tankų sietelių arba puiverizatoriumi ir pridengiamos stiklu. Daiginamos šiltoje vietoje prie krosnies ar radiatoriaus, esant 18-20° temperatūrai. Reikia žiūrėti, kad žemė nebūtų šlapia ar sausa — ji turi būti visą laiką drėgna.

Sėkloms pradėjus dygti, stiklas nuimamas, o indai statomi į vėsesnę, šviesią vietą. Pradėję leisti trečią lapelį, daigeliai išpikuojami. Žemė paruošiama tokia pat, kaip sėjai. Pikuojant trečdaliu sutrumpinamos daigelio šaknelės, kad išaugtų geresnė šaknų sistema.

Smulkūs daigeliai pikuojami du kartus, o stambūs — vieną kartą.

Rožių žydėjimo reguliavimas

Patiko? Pasidalink