Sunkvežimių servisas – remonto paslaugos

Sunkvežimiai kaip ir automobiliai genda. Surasti, kur būtų atliekamas kokybiškas sunkvežimių remontas nėra taip lengva, nors servisų pilna ant kiekvieno kampo.

Ar kada nors teko girdėti apie tokį dalyką, kaip sunkvežimį, kuris buvo varomas malkomis. Tai visiškai ne juokai, toks sunkvežimis iš tikrųjų egzistavo.  Atsirado jis 1949 metais ir tikriausiai nesunku atspėti kur. Žinoma, kad Rusijoje. Šis išradimas priskiriamas sovietams. Tai unikalus išradimas, nes sunkvežimiui nereikėjo jokio skysto ar kieto kuro. Šio išradimo prototipai yra vadinami trumpai „NAMI“.

Per antrą pasaulinį karą sovietų kariuomenei nuolat trūko kuro. Jis buvo labai vertinamas ir taupomas, o keliauti reikėjo ir nemažai. Todėl šaltojo karo metu šis klausimas buvo iškeltas į pirmas pozicijas ir labai kruopščiai sprendžiamas. Juk tada sovietai tikėjo, kad tai tikrai ne paskutinis karas, ir ateinančiam reikia pasiruošti taip stipriai ir kruopščiai, kad kariam nieko netrūktų. Būtent tai pastūmėjo tokio sunkvežimio kūrimą. Kas gali būti ekonomiškiau už sunkvežimį, varoma mediena. Tai su tapo su tais pačiais metais, kai Sovietų sąjunga sugalvojo išbandyti ir savo atominę bombą. Tuo pat metu pristatytas ir šis išradimas, kuris privertė aiktelėti ne vieną žmogų. Žinoma, tokių sunkvežimių remontas dar tada nebuvo apgalvotas.

Ekologiškas kuras ir sunkvežimiai

Tai buvo visiškai naujas sunkvežimis, varomas visiškai nauju, ekologišku kuru. Dar niekas anksčiau nebuvo bandęs to daryti ir juolab paversti tai realybe. Ši transporto priemonė daug kuo buvo panaši į garų varomas priemones. Tiksliau jėgos padavimo sistema buvo labai panaši. Žinoma ne visiškai, buvo ir esminių skirtumų. Pirmoji užduotis buvo sukurt krovinį, kuris nebūtų mažesnis nei 6 tonos. Sunkvežimio masė turėjo būti iki 15 tonų. Į šią masę turėjo būti įskaičiuojamos ir malkos, kurios svėrė 400 kilogramų, taip pat ir 380 litrų vandens. Visiškai pakrautas, pilnu vandens baku toks sunkvežimis pagal apskaičiavimus turėtų nuvažiuoti apie 80 kilometrų. Didžiausias išvystytas greitis siektų 40 kilometrų per valandą, vadinasi sunkvežimis tokiu greičiu galėtų važiuoti tik dvi valandas. Sunkvežimis atrodė taip pat kaip Anglijoje gaminamas „Sentinel S.4“.

Vairuoti šį sunkvežimį tikrai nelengva. Reikėjo ne tik profesionalus vartotojo bet ir kelių padėjėjų. Anglių naudojimas buvo per brangu, o mediena buvo puiki alternatyva. Nes tai buvo pigiausias resursas. Mediena rusams praktiškai nieko nekainavo, nes prie jos gavimo dirbo daugybė belaisvių.

Masinės gamybos niekad nebuvo, dažniausiai buvo kuriami keli modeliai, šiek tiek tobulinami. Su jais nuolat buvo atliekami eksperimentai. Pasikeitus valdžiai, šių sunkvežimių gamyba nebebuvo plėtojama ir galiausiai nutraukta.

Deja, muziejuose šių sunkvežimių nerasite. Jie tiesiog kažkur užsiliko ir dingo. Teko grįžti prie turimų sunkvežimių. Taip šalyje pradėjo vystytis gamyba ir padidėjo senų sunkvežimių remontas.

Patiko? Pasidalink

Langai – mūsų matomo pasaulio kokybė

Langai yra savotiškai atsakingi už mūsų matomo pasaulio kokybę.  Jei lango stiklas neskaidrus, apdulkėjęs ar suskilęs – diena atrodys niūresnė, pasaulis ne toks gražus. Būdavo laikas, kai langai nė iš tolo neprilygo dabartiniams. Langu mes pripratę vadinti namo sienoje įrėmintą stiklą, pro kurį į vidų įsileidžiame saulės spindulius ir stebime aplinką. Senais laikais langus atstodavo tuščia ertmė sienoje, be jokio stiklo, svarbiausia būdavo jos dydis, kad tik koks plėšrus žvėris neįšoktų. Šiais laikais mums svarbu begalė dalykų. Mums svarbu, kad lango rėmas būtų pagamintas iš kokybiškos medienos ar plastiko, kad nepraleistų nei šalčio, nei drėgmės, kad gerai atsidarinėtų, kad jo stiklas būtų pakankamai skaidrus ir neiškreipiantis vaizdo. Galima pasidžiaugti, kad šiandien Lietuvoje langų kokybe rūpinasi begalė įmonių.

Plastikiniai laigai nepraleidžia drėgmės

Turbūt daugiausiai šiuo metu Lietuvoje veikiančių langų gamybos įmonių sudaro plastikinių langų gamybos įmonės. Plastikiniai langai paskutiniu metu taip išpopuliarėjo, kad, vaikštinėjant po „miegamuosius“ rajonus, sunku daugiabučiuose įžiūrėti kokį kitą langą. Žmonės sako, kad plastikas yra pats ekonomiškiausias variantas , o dar tiksliau – geriausias pasirinkimas, atspindintis kainos ir kokybės santykį. Plastikiniai laigai nepraleidžia drėgmės, lengvai darinėjami, valomi, užtikrina, kad lango rėmas tikrai niekada nesudūlės. Žinoma, labai svarbus yra specialisto, kuris deda langus, darbas, bet faktas, kad plastikas yra bene pagrindinė šių dienų langų rėmų gaminimo medžiaga, įrodo, kad žmonės yra patenkinti šiuo gaminiu.

„Be langų gyventi galėtų matyt tik tie primityvių kultūrų žmonės, kurie dar šiandien tebegyvena jurtose ar po kokiomis džiunglių augmenijos pastogėmis, jei dar tokios egzistuoja“ – sako Jonas P. Pensininkas visą gyvenimą praleido tiesiogine to žodžio prasme – prie lango. Vyras pina iš vytelių. Jo namuose puikuojasi įvairiausi dalykai iš vytelių. Tai baldai, suvenyrai, vazonėliai, padėkliukai ir net spintos. „Visada pinu sėdėdamas prie lango. Negaliu dirbti prie lempos ar kitokios dirbtinės. Mano akys pripažįsta tik dienos šviesą. Langas visada stebi mano darbus“- juokiasi garbaus amžiaus vyriškis.  Jonas nuo jaunystės gyvena mūriniame seno statybų modelio name. Langų čia buvo niekas nekeitę apie trisdešimt metų. Anot vyro, kiaurai pūtė vėjas, skverbėsi drėgmė ir šaltis, kadangi medį veikė metų tėkmė.  Tačiau po to, kai vaikai sumąstė pagerinti tėvui gyvenimą ir pakeitė visus būsto langus į plastikinius, Jonas nebegali įsivaizduoti, kaip išgyvendavo visus patiriamus nemalonumus anksčiau. „ Būdavo, sėdžiu prie lango, pinu kokį krepšelį ir jaučiu kaip užuolaidos nuo šiaurinio vėjo kilojas.. .o dabar, nors per šaltį, šalia plastikinio lango sėdėti – pats malonumas“.

Kartais galima pabandyti įsivaizduoti, koks gyvenimas būtų jei neturėtume langų. Jokios saulės šviesos, jokio vaizdo į pasaulį, jokių palangių ir gėlių ant jų. Langai, kaip ir sielos, taip ir mūsų būstų – turi būti skaidrūs.

Patiko? Pasidalink